captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gruodį prognozuoja naują rekordą: lietuviai atsipalaidavo?

Krizę vis labiau pamirštančių lietuvių piniginės veriasi plačiau.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Krizę vis labiau pamirštančių lietuvių piniginės veriasi plačiau.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas neabejoja, kad šiemet lietuviai parduotuvėse išleis didžiausią sumą pinigų per visą nepriklausomybės istoriją.

Tuo metu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako nesąs toks optimistiškas, nes lietuvius pristabdo baimės dėl Rusijos. Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, teigiantis, kad pinigine išraiška rekordas ir gali būti, tačiau pagal nupirktų prekių kiekį – ne.

Ž. Maurico teigimu, skaičiuojant nominalia verte, didžiausia mažmeninės prekybos apyvarta buvo 2008 m. – 29,7 mlrd. Lt. Praėjusiais metais ji dar šiek tiek atsiliko – buvo 28,6 mlrd. Lt, šiemet antrąjį ir trečiąjį ketvirtį apyvarta buvo didesnė nei 2008 m.

„Ketvirtąjį ketvirtį ji bus didesnė, taigi ir bendras metinis rezultatas bus tikrai didesnis. Sakyčiau, kad metinė apyvarta turėtų viršyti 30 mlrd. Lt“, – prognozavo pašnekovas.

Gruodis įprastai yra dosniausias mėnuo prekybininkams.

„Rezultatas gali būti dar geresnis, nes tai taip pat yra susiję ir su euro įvedimu. Jeigu gyventojai turi papildomų užsigulėjusių litų, jie yra linkę juos išleisti. Taigi tai gal dar kiek kilstelėti prekybos rezultatus“, – prognozavo jis.

Ekonomistas pripažįsta, kad nerimas dėl situacijos Rusijoje šiek tiek veikia gyventojų nuotaikas, tačiau tai nėra esminis poveikis.

„Jeigu žiūrėtume ketvirčiais, šiuo metu ne maisto prekių augimas lėtėja. Jis buvo labai spartus pirmąjį ir antrąjį ketvirčius, trečiąjį jau šiek tiek lėtėja, o ketvirtąjį galbūt netgi sumažės iki 0 proc., bet maisto prekių tendencija nekinta, apyvarta auga po 4 proc. Ši tendencija turėtų išsilaikyti, nors rugsėjį vartotojų nuotaikos buvo sparčiai pakritusios, spalį jos jau stabilizavosi“, – sakė Ž. Mauricas.

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje, pasak ekonomisto, buvo stebimos panašios tendencijos.

„Jeigu gyventojų baimės dėl Rusijos ekonomikos didės ir šiek tiek stos statybų sektorius, tai gali atsiliepti ir su statybomis susijusių prekių mažmeninei prekybai. Šiuo atveju geras pavyzdys yra Estija, kurios ekonomikos augimas jau yra sulėtėjęs, estai turi daug problemų ir dėl Rusijos, pavyzdžiui, jų transporto sektorius yra sulėtėjęs. Visa tai prasidėjo anksčiau, galima sakyti, kad estai yra vienu žingsniu priekyje, tačiau jų mažmeninė prekyba auga 8 proc. – dar daugiau nei Lietuvoje. Tai lemia žemas nedarbo lygis ir kelerius metus iš eilės augantis nedarbo lygis“, –kalbėjo pašnekovas.

Mano, kad veiks baimė dėl Rusijos

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad žmonės prieš euro įvedimą elgsis atsargiai.

„Manau, kad žmonės bus atsargūs. Per visus metus pastebime tam tikrą vartojimo džiaugsmo atšalimą. Galbūt apie nuopuolį kalbėti neverta, tačiau pirmąjį pusmetį matėme, kad labai sparčiai augo ne pirmo būtinumo reikmenų (vaizdo, buitinės technikos, šviestuvų ir pan.) pardavimas. Taip pat manau, kad gana svarbus buvo ir euro aspektas“, – DELFI kalbėjo ekonomistas.

Jo nuomone, gruodį dažniausiai perkamos dovanos, taigi euro įvedimas psichologiškai su tuo yra menkai susijęs.

„Be to, nuo ankstyvo rudens pastebimas vis didesnis Rusijos veiksnio įskaičiavimas, žmonės tampa atsargesni. Jeigu ši tendencija tęstųsi, gali ir nepavykti pasiekti rekordo. Tai nereiškia, kad žmonės nepirks dovanų, tačiau įvertins visus aspektus, aš labiau tai siečiau su geopolitika. Manyčiau, kad galbūt pirkimai turėtų būti intensyvūs, tačiau gali būti apsiribojama šiek tiek mažesne vidutine dovanų verte“, – prognozavo G. Nausėda.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų birželį buvo -11, pernai -9, o, pavyzdžiui, 2007 m. -6. Tačiau prasidėjus pasaulinei finansų krizei, kuri labai palietė ir Lietuvą, jau 2008 m. pasitikėjimo rodiklis smigo iki -51.

Prognozuoja mažesnį pardavimą nei pernai

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad prekybininkus veikia gyventojų nerimas dėl euro įvedimo.

„Euro įvedimas yra vienas didžiausių veiksnių, kuris šiais metais ir kitų metų pradžioje veiks vartotojų elgseną. Jau dabar matosi, kad dėl žmonių neužtikrintumo, kaip euro įvedimas atsilieps jų perkamajai galiai, prekybos apimtys beveik visuose segmentuose sulėtėjo. Visgi planuojama, kad gruodis, kaip įprasta, bus aktyviausias prekybininkams metų mėnuo“, – DELFI komentavo jis. 

Prekybininkai planuoja 1–2 proc. kasdieninių produktų apyvartos sumažėjimą lyginant su praėjusiu gruodžiu, tačiau planuojamas 3–6 proc. ilgalaikio vartojimo prekių, pavyzdžiui, buitinės technikos, aprangos, avalynės augimas.

„Dėl euro įvedimo ir geopolitinės padėties nestabilumo kaimyninėse valstybėse, gyventojų nuotaikos atsargios, vartojimas sulėtėjęs, o taupymas padidėjęs. Tai patvirtina ir bankų duomenys. Manau, kad šiais metais išraiškingų rekordų mes nepasieksime. Jeigu žmonių išlaidos pinigine išraiška ir bus rekordinė suma, tai prekių vienetais manau, kad šie metai dar nebus rekordiniai“, – sakė D. Vilimas.

Nemato panašumų su burbuliniais 2007 m.

Ž. Mauricas tvirtina, kad dabartinių gyventojų nuotaikų ir išlaidavimo negalima lyginti su 2007 m., kai Lietuvoje pūtėsi ne vienas burbulas.

„Pirmiausiai nuotaikos dabar yra dar gerokai prastesnės, nei buvo tada. Tikimybė, kad nuotaikos sparčiai kris, kaip buvo 2008 m. pabaigoje, yra daug mažesnė. Dabar Lietuvos ekonomika yra kur kas labiau subalansuota, o tada mes turėjome NT, vartojimo burbulus. Šiuo metu mes nei to, nei to neturime. Žinoma, dabar didžiausia grėsmė ateina iš Rusijos, šiek tiek iš euro zonos, tačiau dabar mūsų ekonomika yra kur kas labiau diversifikuota“, – kalbėjo jis.

Taip pat, pasak ekonomisto, šiuo metu įmonės yra sukaupusios finansines atsargas nenumatytiems atvejams.

„Tai rodo ir pieno sektoriaus įmonių elgesys, kur, nepaisant Rusijos embargo, darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė. Žinoma, dalį sąnaudų jos permetė ūkininkams, kurie irgi turi šiek tiek „lašinių“, nes prieš tai buvo labai geri metai. Taigi įmonės dabar yra kur kas mažiau priklausomos nuo augimo. Dabar dažniausiai būna taip, kad įmonių apyvartos augimas būna didesnis nei tikėtasi, o 2007–2008 m. visi planavo didinti rinkos dalį, augti 20 proc., po staiga viskas išvirto į 20 proc. kritimą“, – priminė pašnekovas.

Atsiras papildomų pinigų

Ž. Mauricas prognozuoja, kad kiti metai gyventojams bus geri: didėja darbo užmokestis, auga dirbančiųjų skaičius Lietuvoje, infliacija maža, sumažėjo naftos kaina.

„Taigi papildomų pinigų tikrai atsiras. Manau, kad didžiąją dalį laisvų pinigų gyventojai išleis“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, Europos Sąjungos finansų institucijoms buvo atliktas testavimas nepalankiausiomis aplinkybėmis. Jį vykdant buvo nagrinėjami visi galimi scenarijai, taigi net ir paties nepalankiausio scenarijaus atveju, Baltijos šalių ekonomikos kristų iki 5–6 proc.

„Tai įvyktų visiškai ekstremalaus scenarijaus atveju, jeigu euro zona patirtų recesiją ir Rusijos problemos bus eskaluojamos dar labiau. Tačiau netgi ir išsipildžius blogiausiam scenarijui, tai būtų kur kas mažiau nei -15 proc. BVP kritimas 2015 m.“, – komentavo Ž. Mauricas.

L. Vilimas laikosi nuomonės, kad bent jau pirmasis kitų metų ketvirtis ar netgi visas pirmas pusmetis dėl euro įvedimo bus lėtesni pardavimai.

„Žmonėms reikės laiko suvokti, jog su nauja valiuta niekas kardinaliai nepasikeitė. Priklausomai nuo ekonominių bei politinių realijų, tikėtina, kad per visus metus vartojimo apimtys turėtų augti. Augimas nebus dramatiškas, manau iki 3–5 proc. Matome, kad atlyginimai didėja, nedarbo lygis turėtų mažėti, o, išvengus neplanuotų sukrėtimų, gyventojų nuotaikos dėl ekonominės šalies padėties gerės. Visa tai iš lėto stums mažmeninės prekybos sektorių į priekį“, – kalbėjo jis.

DELFI primena, kad įvairios finansinės institucijos kitąmet Lietuvos ekonomikai prognozuoja maždaug 3 proc. augimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...