captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos žemės gelmėse aptiko naudingųjų iškasenų

Lietuvos žemės gelmėse yra naudingųjų iškasenų, kurios pradžiugintų statybos pramonę. Tyrimų bendrovė „GJ Magma“ Lietuvos mokslų akademijoje antradienį pristatė anhidrito gavybos galimybes.
Naudingųjų iškasenų gavyba - anhidritas ir sapropelis DELFI montažas
Naudingųjų iškasenų gavyba - anhidritas ir sapropelis DELFI montažas

Lietuvos žemės gelmėse yra naudingųjų iškasenų, kurios pradžiugintų statybos pramonę. Tyrimų bendrovė „GJ Magma“ Lietuvos mokslų akademijoje antradienį pristatė anhidrito gavybos galimybes.

Anhidritas, pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, gali būti panaudojamas daugelyje sričių, kurių esminės: statybos ir apdailos darbai. Anhidritas savo išvaizda yra panašus į marmurą, o jo formulė artima gipsui, tad ši medžiaga vientisomis plokštėmis tinka apdailai, o susmulkintas – rišamosioms cemento ar kitoms medžiagoms gaminti.

„Gipso pramonė Lietuvoje nėra išvystyta dėl žaliavos stygiaus, priešingai nei Ispanijoje ar Jungtinėje Karalystėje“, – kalbėdamas apie galimybes Lietuvoje panaudoti ir išgauti anhidritą sakė „GJ Magma“ direktorius Ginutis Juozapavičius.

Jis vardijo, kad gipso gaminiai ekonominiu aspektu yra labai vertinami statybininkų, tad išgavus ir pradėjus naudoti anhidritą galima sukurti daug pridėtinės vertės.

Lietuvoje ši medžiaga yra 300 m gylyje, anhidritas savo sudėmi yra artimas bevandeniam gipsui. Artimiausia anhidrito kasykla yra Lenkijoje.

„Manau, kad Lietuvoje įrengus šachtą, tai nebūtų labai brangi medžiaga ir iš jos būtų galima padaryti daug vertingos produkcijos, kuri su pridėtine verte galėtų būti naudojama ne tik vietos rinkoje, bet regione. Lietuvoje anhidrito ištekliai skaičiuojami trilijonais tonų, ištekliai neaprėpiami. Anhidrito klodai taip pat pastebėti Kaliningrado srityje, Lenkijoje“, – DELFI kalbėjo J. Satkūnas.

Pasak jo, Pietvakarių Lietuvoje stūkso ištisiniai anhidrito klodai, tik reikia surasti patogią vietą jo išgavimui, atsižvelgiant į transportavimo galimybės. Dėl to yra teikiamas prioritetas vietovei prie Garliavos. Potenciali gręžinio vieta bus apsupta 10 metrų pylimu, netoli yra geležinkelis, aukštos įtampos linija, kita reikalinga infrastruktūra, projektui dar ieškomi investuotojai.

Bendrovė „Margasmiltė“ yra anhidrito gavybos leidimo turėtoja, kol kas ši bendrovė yra vienintelė Lietuvoje, kuri gali eksploatuoti anhidritą. Ši medžiaga kol kas Lietuvoje nėra išgaunama.

G. Juozapavičius skaičiuoja, kad įrengus kasyklą būtų sukurta apie 700 darbo vietų. Žmonės dirbtų kasykloje ir susijusiose srityse, pavyzdžiui, logistikoje.

„Apie anhidrito klodus prie Garliavos jau yra žinoma seniai, bet „Margasmiltė“ savo lėšomis baigė žvalgybą, išgręždama gręžinius. Jie gavo visus leidimus, atliko poveikio aplinkai vertinimus“, – konstatavo J. Stakūnas.

Įmonė „GJ Magma“ atliko tyrimus pagal „Margasmiltės“ užsakymą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...