captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkai jau baiminasi Minsko atsako

Lietuvos verslas rengiasi atsakomajam Baltarusijos kirčiui. Karčią sankcijų piliulę nurijęs režimas krovinius ketina nukreipti į kitus uostus. Lietuviai skelbia atsisakantys investicinių planų neprognozuojamoje valstybėje. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvos verslas rengiasi atsakomajam Baltarusijos kirčiui. Karčią sankcijų piliulę nurijęs režimas krovinius ketina nukreipti į kitus uostus. Lietuviai skelbia atsisakantys investicinių planų neprognozuojamoje valstybėje.  

Baltarusiškų krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus ketinama nutraukti. Taip praėjusią savaitę pareiškęs Baltarusijos prezidento padėjėjas Valentinas Rybakovas sukėlė išgąstį.

Krovinius kreips kitur?

„Dabar didžioji Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srauto dalis tenka Baltijos valstybių uostams. Svarstoma reali perspektyva diversifikuoti Baltarusijos krovinių srautus“, – sakė V. Rybakovas.

Su Baltarusija dirbantys Lietuvos verslininkai išsigando ne juokais. Pramonininkams, vežėjams, logistams, jūrų uosto bendrovėms nerimą kelia tai, kad diktatoriaus atsakas į Europos Sąjungos įvestas sankcijas gali būti paskelbtas jau netrukus.

Baimę stiprina tai, kad į Rusijos prezidento postą sugrįžęs Vladimiras Putinas ką tik lankėsi Minske ir žadėjo aptarti, kaip nukreipti krovinius per Rusijos uostus.

Skaičiuoja nuostolius

„40 proc. krovinių į uostą ateina per Baltarusiją. Tai – milijardas litų pajamų“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtame seminare kalbėjo kompanijos „Klasco“ vadovas Audrius Pauža.

Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus teigimu, jei baltarusiai krovinius nukreiptų kitur, transporto ir logistikos sektoriaus nuostoliai siektų 2,5 milijardo litų.

„Apie 65 proc. visos mūsų gabenamų krovinių apyvartos geležinkeliu vyksta per Baltarusijos teritoriją. Jei neteksime šių krovinių, tai jau bus 1,6 mlrd. nuostolių“, – mano A .Kondrusevičius.

Viceministras mėgina raminti

Pramonininkai ir vežėjai mano, kad baltarusiai tikrai gali nukreipti krovinius kitomis kryptimis. Nors kaimynams tai nebus finansiškai naudinga, tai bus laikoma tinkamu atsaku.

„Tokia galimybė labai didelė. Tai – reali grėsmė, nes kroviniai patektų į Rusijos ar Ukrainos uostus“, – „Lietuvos rytui“ sakė „Achemos grupės“ vadovas Arūnas Laurinaitis.

Tačiau užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius puolė raminti verslininkų. „Priklausomybė yra dvipusė. Tranzito krypčių taip lengvai jie negalėtų pakeisti“, – sakė viceministras.

Jis teigė, kad net ir paskelbus apie sankcijas kai kurioms Baltarusijos bendrovėms ir asmenims Lietuvos ir kaimyninės šalies verslo bendradarbiavimas tik išaugo.

„Auga eksportas, importas, apyvarta. Kita vertus, Baltarusijos valdžios veiksmai išties tampa sunkiai prognozuojami“, – pripažino viceministras.  

Jau atsisakė investuoti

Pramonininkai nerimauja, jog graži statistika gali sugriūti labai greitai.

„Nedrįsčiau sakyti, kad Lietuvos diplomatai padarė viską, ką galėjo“, – sakė „Achemos grupės“ vadovas A. Laurinaitis, paklaustas apie ES sankcijas Baltarusijos verslininkams.

Jis vakar pareiškė, kad „Achemos grupė“ atsisako investicinių planų Baltarusijoje.

„Turėjome nemažai planų Baltarusijoje. Bet dabar situacija keičiasi. Esame priversti susilaikyti ir pristabdyti investicijas“, – teigė A. Laurinaitis.

„Achemos grupė“ Baltarusijoje ketino užsiimti energetikos, žemės ūkio verslu, ją domino atsinaujinančių išteklių projektai.

Pasak A.Laurinaičio, kai įvedamos sankcijos šaliai, jos valdžios sprendimai sunkiai prognozuojami. Daug minčių A. Laurinaičiui sukėlė faktas, kad Rusijos prezidentas pirmiausia atvyko į Baltarusiją.

„ES priima sprendimus, neįvertindama, kad Lietuva yra tranzito šalis“, – piktinosi koncerno vadovas.

Pasak jo, dėl neaiškios padėties Baltarusijos atžvilgiu verslas neinvestuos, nebus sukurtos darbo vietos ir uždirbta papildomai pinigų.

Nežino, kas bus ateityje

Kas Lietuvos verslui atlygins galimus nuostolius? To pramonininkai vakar klausė į Vilnių atvykusio Europos išorinių veiksmų tarybos sankcijų politikos pareigūno Jameso Keay-Brighto. Tačiau jis niekuo padėti negalėjo.

„Turite teisę atgauti pinigus, kuriuos liko skolingos į sankcijų sąrašą įtrauktos bendrovės“, – užsiminė pareigūnas.

Pasak jo, valstybių, kurioms ES taiko įvairias sankcijas, nuolat daugėja, o Baltarusija nėra išskirtinė.

„Embargas Irano naftai sukėlė daug sunkumų pačiai Europos Sąjungai. Nepaisant to, Europa elgiasi atsakingai ir tuo turime didžiuotis“, – teigė J.Keay-Brightas.

Tačiau A. Laurinaitis įsitikinęs, kad ES pareigūnams reikėtų kalbėti konkrečiau.

„Taip ir nebuvo aiškiai pasakyta, kas bus toliau. Ar paskelbtos sankcijos jau galutinės, ar bus kitų žingsnių, kurie vėl paveiks verslą“, – gūžčiojo pečiais pramonininkas.

Svečias iš Briuselio negalėjo pasakyti, ar ES planuoja naujas sankcijas režimui. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close