captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Raudonąją knygą įrašyti augalai trukdo Klaipėdos uosto plėtrai

Trys į Raudonąją knygą įrašyti augalai stabdo Klaipėdos jūrų uosto plėtrą. Uostininkams su gamtosaugininkais kol kas pavyko sutarti tik dėl eksperimento: pamėginti nykstančius augalus perkelti į kitą vietą ir stebėti, kaip jiems ten sekasi prigyti.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Trys į Raudonąją knygą įrašyti augalai stabdo Klaipėdos jūrų uosto plėtrą. Uostininkams su gamtosaugininkais kol kas pavyko sutarti tik dėl eksperimento: pamėginti nykstančius augalus perkelti į kitą vietą ir stebėti, kaip jiems ten sekasi prigyti.

Prieš beveik trisdešimt metų įkurtame Smeltės valstybiniame botaniniame draustinyje aptinkama itin retų, druskamėgių augalų.

„Jie sudaro druskinio vikšryno bendriją, kuriai yra suteikta pirma apsaugos kategorija ir yra įrašyta į Raudonąją knygą. Ir ten augantys augalai: druskinis vikšris, trispalvis astras ir pajūrinė pienažolė. Šitie augalai daugiau Lietuvoje niekur neaptinkami“, – aiškina Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja Raimonda Kybrancienė.

Smeltės botaninis draustinis – vos trijų hektarų teritorija Kuršių marių pakrantėje prie Malkų įlankos. Ateityje įlankos akvatoriją planuojama išgilinti, kad čia būtų galima priimti didelius laivus. Tačiau uosto plėtros planams trukdo draustinis.

„Be abejo, jeigu nebūtų to botaninio draustinio, mes galėtumėme statyti normalią krantinę šitoje vietoje, kuri atliktų tiek kranto sutvirtinimo funkciją, tiek ją būtų galima naudoti krovai. Antras dalykas yra tai, kad Klaipėdos uostui trūksta teritorijų“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Klaipėdos uostas per metus krovinių krauna panašiai tiek pat, kiek ir Belgijoje Gento uostas, kurio teritorija – keturi tūkstančiai hektarų. Klaipėdos uostas užima vos šešis šimtus hektarų sausumos.

Botaninį draustinį tvarkantiems uostininkams su gamtosaugininkais pavyko sutarti tik dėl ekperimento – pamėginti retus augalus iš draustinio perkelti į kitą teritoriją.

„Jau yra atlikta studija, paruoštas priemonių planas galimam šitų augalų išplitimui kitose vietose. Jeigu augalai prigytų kitose vietose, normaliai augtų, tai tada galbūt būtų galima kalbėti, kad šitoje vietoje draustinį būtų galima panaikinti“, – sako A. Kamarauskas.

Eksperimentui parinktos dvi vietos – Kairių poligono Kuršių marių pakrantė, kita – Kopgalyje, nuo pasieniečių krantinės pietinio molo link. Apie dviejų tūkstančių kvadratinių metrų teritorijas uostas turėtų sutvarkyti iki pavasario. Persodinus augalus, porą metų būtų stebima, kaip jiems sekasi naujose vietose. Apie eksperimento kainą uosto vadovai kol kas nekalba.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...