captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vieninteliai vartai į Europą lietuvių vairuotojams – Augustavo aplinkkelis – atidaryti

Šiąnakt, kelios minutės po vidurnakčio vietos laiku, pirmieji automobiliai pajudėjo Augustavo aplinkkeliu. Kaip rašo vietos naujienų portalas augustow24.pl, prasidėjo etapas, kai tūkstančiai sunkiasvorių automobilių aplenks nedidelį Augustavo miestą, pagaliau suteikdami taip ilgai lauktą ramybę vietos gyventojams. Lietuviams tai taip pat gera žinia – kelias į Europą automobiliu pagaliau bus šiek tiek tiesesnis ir patogesnis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šiąnakt, kelios minutės po vidurnakčio vietos laiku, pirmieji automobiliai pajudėjo Augustavo aplinkkeliu. Kaip rašo vietos naujienų portalas augustow24.pl, prasidėjo etapas, kai tūkstančiai sunkiasvorių automobilių aplenks nedidelį Augustavo miestą, pagaliau suteikdami taip ilgai lauktą ramybę vietos gyventojams. Lietuviams tai taip pat gera žinia – kelias į Europą automobiliu pagaliau bus šiek tiek tiesesnis ir patogesnis.

Augustavo aplinkkelis yra dalis „Via Baltica“ magistralės, kuri turėtų nusidriekti nuo Talino iki pat Varšuvos. Tad ši naujoji atkarpa gerokai prisidės gerinant susisiekimą tarp Lenkijos ir Baltijos šalių, o pirmiausia – kelią į Lietuvą. Lenkija yra susiplanavusi, kad ateityje turės ir Suvalkų aplinkkelį, o iki 2020 metų keturių juostų magistrale važiuoti bus galima iki pat Lietuvos sienos.

Miestą lenks vilkikai

Augustavo aplinkkelis visų pirma patogus bus sunkiasvoriams vilkikams. Jiems nebereikės važiuoti siauromis Augustavo gatvėmis. O miestelio gyventojai pagaliau atgaus taip ilgai lauktą ramybę – nebebus nuolatinių spūsčių ir baimės pereiti nuolat automobilių pilną gatvę, net per pėsčiųjų perėją. Skaičiuojama, kad iki šiol vien sunkiasvorių automobilių ir autobusų per parą miestą kirsdavo per 5 tūkst.

Naujojo aplinkkelio ilgis – 34,23 km, kartu su jungiamaisiais keliais – 36,6 km. Pradėjus planuoti šį aplinkkelį itin dideles diskusijas kėlė tai, kad jis turėjo driektis per Rospudos upės slėnyje esančią unikalią Rospudos pelkę. Tad po ginčų, aplinkosaugininkų protestų dėl gamtos naikinimo, o gyventojų – dėl vilkinamų aplinkkelio statybų, kelias buvo nutiestas truputį kitoje vietoje ir žalos unikaliam gamtos kampeliui nebepadarė. Tiesa, dėl to šiek tiek pailgėjo ir gerokai pabrango.

Projekto vertė – per 600 mln. zlotų (apie 500 mln. Lt), jam įgyvendinti kartu su projektavimu prireikė vos 21 mėnesio. Kelininkai neslepia, kad tai buvęs sudėtingas projektas, kuriam jie turėjo išties nedaug laiko. Aplinkkelyje yra penki žiedai, 40 tilto konstrukcijų – 8 tiltai virš upių, 18 viadukų ir 14 tiltų žvėrims. Gyvūnams įrengta ir 36 pralaidos.

Statyti kelius lengviau

Lietuvos kelininkai neslepia su pavydu stebintys Lenkijoje galiojančią žemės paėmimo visuomenės reikmėms tvarką, kai pradedama statyti naujus kelius. Lietuvoje tenka laukti, kol baigsis visų instancijų teismai su gyventojais, nepatenkintais jiems pasiūlyta kaina už žemės sklypą.

Lenkijoje pagal specialųjį Kelių įstatymą, gavus galutinį sprendimą tiesti kelią, toje atkarpoje esantys žemės sklypai iš karto atitenka valstybei ir darbus galima pradėti. Tuo pat metu vaivada ar vaivadijos vadovybė įkainoja sklypą, pasitelkę vertintojus, Lenkijos automobilių kelių direkcija gauna sprendimą su nustatyta kaina ir sumoka žemės sklypo šeimininkui.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...