captcha

Jūsų klausimas priimtas

Matyti skaitmeninę televiziją trukdys nusidėvėję kabeliai

Šių metų spalio 29 d., 3 val. ryto Lietuvoje bus išjungti siųstuvai, transliuojantys antžeminės analoginės televizijos signalus.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šių metų spalio 29 d., 3 val. ryto Lietuvoje bus išjungti siųstuvai, transliuojantys antžeminės analoginės televizijos signalus.

Po šios dienos antenos pagalba nemokamus televizijos kanalus stebėję žiūrovai, neįsigiję reikiamos įrangos, nebematys mėgiamų laidų ir serialų.

Likus keturiems mėnesiams iki perėjimo prie skaitmeninės televizijos, specialistai įspėja, kad net ir ją turint, pasitikrinti, ar žiūrint skaitmeninę televiziją nekyla jokių trukdžių, verta jau dabar.

Įranga – ketvirtadaliui gyventojų

Šiuo metu Lietuvoje 26 proc. visų televizijos žiūrovų (apie 40 proc. iš jų – kaimo gyventojai) žiūri individualiomis arba kolektyvinėmis antenomis transliuojamą nemokamą analoginę antžeminę televiziją. Perėjimas prie skaitmeninės televizijos šalyje juos paveiks labiausiai – norintys ir toliau žiūrėti televizorių, privalės įsigyti naują aparatą arba papildomą įrangą.

Pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) prezidentės Vaivos Žukienės, mokamų televizijų abonentai turėtų nesukti galvos – jiems jokių papildomų paslaugų užsisakyti ar įrangos įsigyti nereikės.

„Visi, kurie stebi kabelinę, IP, daugiakanalę televiziją, jiems nesikeis niekas. Tie, kurie žiūri skaitmeninę televiziją jau dabar, jie ją ir toliau matys sėkmingai“, – pritarė Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Dr. Mindaugas Žilinskas.

Tuo metu nemokamos antžeminės analoginės televizijos žiūrovai turi tris išeitis: jungtis prie kabelinės televizijos, jungtis prie kitų alternatyvių daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos priėmimo būdu arba ir toliau žiūrėti antžeminę, bet skaitmeninę televiziją, transliuosiančią 13 nemokamų kanalų.

Problemų gali kilti ir pasiruošusiems

Visgi, nemokamą antžeminę skaitmeninę televiziją pasirinkę žiūrovai su problemomis gali susidurti net ir įsigiję reikiamą įrangą. Pasak M. Žilinsko, iki 1991 m. Vilniuje – pavyzdžiui, Justiniškėse, Naujininkuose, Antakalnyje – pastatytuose daugiabučiuose įrengtos kolektyvinio priėmimo sistemos yra netinkamos skaitmeninės televizijos signalams priimti.

„Kabeliai buvo skirti metriniams dažniams, jų gyvenimo laikas – 15–20 metų. Mūsų žmonės kantrūs, tik bijau, kad jų kantrybė nepasibaigtų sekančią dieną po išjungimo“, – pridūrė M. Žilinskas.

Nors, pasak M. Žilinsko, LKTA rekomendacija dėl galimų problemų buvo paskelbta daugiau nei prieš du metus, ji šalyje išliko. „Antenos nedirbs, kabeliai nedirbs – tai gali būti rimta problema, kuria turi pasirūpinti bendrijos, arba administratoriai, prižiūrintys namus“, – sakė specialistas.

Jo teigimu, problemų gali turėti ir individualias, o ne kolektyvines antenas naudojantys gyventojai. „Išjungus analoginę televiziją, tai palies tuos, kas stebi metrinius kanalus. Jie bus išjungti. Tiems gyventojams „žiūrimumas“ bus iš kitos pusės – jie turės antenas persukti. Ieškant krypties, reikia neskubėti: sukti antenos ir duoti priedėliui 5–10 s laiko, – kalbėjo specialistas. – Gali būti taip, kad tie kurie žiūrėjo ir decimetrinius kanalus, turi pasitikrinti ar jų antenos plačiajuostės“. Tai padaryti galima įsigijus priedėlį ir pamėginus įsijungti skaitmeninę televiziją.

Specialistai siūlo jau dabar pasitikrinti, ar turima įranga – antena, kabeliai, šakotuvai – iš tikrųjų padės stebėti skaitmeninę televiziją. Jei įranga netinkama, gali tekti įsigyti naują anteną, šakotuvą ar pakeisti kabelius. „Pakeitimas kainuotų apie 4000–5000 litų laiptinei“, – sakė M. Žilinskas. Įrangos neatnaujinus, gali būti, kad po spalio 29 d. analoginės skaitmeninės televizijos daugiabučio gyventojai žiūrėti negalės.

 

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...