captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naftos kainos: ko tikėtis?

Kurį laiką mažėjusi naftos kaina pastarosiomis dienomis smigo į kelerių metų žemumas. Degalų kainos pamažu sumenko, tačiau yra besipiktinančių, kad degalinių švieslentės per lėtai reaguoja į naftos kainas.
delfi nuotr.
delfi nuotr.

Kurį laiką mažėjusi naftos kaina pastarosiomis dienomis smigo į kelerių metų žemumas. Degalų kainos pamažu sumenko, tačiau yra besipiktinančių, kad degalinių švieslentės per lėtai reaguoja į naftos kainas.

Naftos kainos likimas artimiausiems mėnesiams spręsis lapkritį, kai vyks naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susirinkimas.

Kai naftos kaina rinkose siekė 100 JAV dolerių už barelį ir daugiau, degalinėse vairuotojai tai pajuto savo kailiu: degalų kaina ne tik artėjo prie 5 Lt ribos už litrą, bet ir ją perlipo.

Spalį degalų kainos vidutiniškai mažėjo apie 4 proc., po 10 centų už litrą. Šiuo metu A95 rūšies benzino litras kainuoja iki 4,5 Lt.

DELFI skelbė, kad Lietuvos vairuotojai nepatenkinti – pasaulyje rekordiškai mažėjant naftos kainai, automobilių degalų kainos krenta ir šalies degalinėse, tačiau ne tokiu greičiu, kaip daugelis norėtų. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Andrius Guzavičius tvirtina, kad pykti dėl to nevertėtų ir reikėtų džiaugtis esama situacija.

„Galėtume kalbėti apie mažesnes kuro kainas degalinėse, jei didmeninė naftos produktų rinka nebūtų monopolinė. Apskritai energetinis sektorius, taip pat ir naftos perdirbimas, yra sudėtingas bei stipraus valstybės įsikišimo reikalaujantis procesas. Šiuo atveju tokios valstybinės institucijos, kaip Konkurencijos tarnyba, turėtų labai atidžiai stebėti šį sektorių“, – aiškino ekonomistas.

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ nurodė, kad tik ekonomikos nesuprantantys tvirtins: pasaulinei naftos kainai nukritus 22 proc., atitinkamai turi pigti ir kuras degalinėse.

Kokio sprendimo tikėtis iš didžiausio naftos monopolio

Per artėjantį OPEC (angl. – The Organization of the Petroleum Exporting Countries) susirinkimą lapkričio 27 d. paaiškės, kaip naftos kainos keisis ateityje. Žaliavinės „Brent“ naftos kaina Londono biržoje šiuo metu svyruoja ties 82-85 JAV dolerių riba – dėl šios priežasties Lietuvos degalinėse kuras jau yra atpigęs.

„Šiuo metu OPEC organizacijoje egzistuoja dvi stovyklos: manančiųjų, kad 85 JAV dolerių už barelį arba didesnė kaina yra visiškai priimtina karteliui ir nieko nereikia keisti, be kita ko, pasinaudojant ir santykiniai išaugusiu naftos patrauklumu, palyginti su iš skalūnų išgaunamais ištekliais“, – DELFI komentavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, OPEC generalinis sekretorius Abdullah al-Badri laikosi nuomonės, kad neverta panikuoti, nes fundamentaliu požiūriu naftos pasiūla atitinka paklausą, o vidutinė šių metų naftos kaina vis tiek sudarys maždaug 100 JAV dolerių už barelį ir visiškai patenkins OPEC.

„Jeigu būtų apsispręsta artimiausiais mėnesiais nekeisti naftos išgavimo apimties, naftos kainos veikiausiai smuktelėtų dar labiau“, – kalbėjo G. Nausėda.

Ekonomistas mano, kad kainoms laikantis ties 85 JAV doleriais ar esant didesnėms, pokyčių gali nevykti. Tačiau kainoms mažėjant, tikėtina, kad ir OPEC imsis veiksmų kainoms kelti. Tuomet stiprėtų kitos stovyklos nuomonė.

„Naftos kainai smuktelėjus iki 80 JAV dolerių ar net žemesnio lygio, OPEC jaustų didesnį spaudimą „kažką daryti“ ir, matyt, visgi sumažintų oficialią naftos išgavimo apimtį“, – svarsto G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad OPEC organizacijos vieningumas nyksta.

„Saudo Arabija netgi nori pakenkti bei daryti spaudimą Iranui, todėl pastaruoju metu nemažino pasiūlos ir buvo pasiruošusi susitaikyti su mažesne naftos kaina tam, kad išsaugotų rinkos dalį. Daugeliui OPEC narių – ypač Venesuelai ir Iranui – sumažėjusi naftos kaina yra labai skausminga, bet niekas nenori mažinti gavybos ir pardavimo apimčių, o prarastas pajamas norėtų bent iš dalies kompensuoti parduodamos daugiau naftos. Todėl sunku tikėti, kad bus priimtas vieningas sprendimas dėl reikšmingų gavybos apimčių sumažinimo“, – mano N. Mačiulis.

Ekonomistas dėsto, kad ir nusprendus mažinti naftos gavybą, tai kainos iki 100 JAV dolerių už barelį nepakels.

„Reikia neužmiršti, kad viena iš pagrindinių naftos kainos mažėjimo priežasčių buvo JAV skalūnų revoliucija ir labai padidėjusi naftos gavyba, kuri tikrai nesumažės. Mes prognozuojame, kad naftos kaina artimiausius kelerius metus svyruos apie 90 dolerių už barelį. Apskritai, ateinantis dešimtmetis greičiausiai bus pigių energetinių išteklių ir žaliavų dešimtmetis“, – apibendrina N. Mačiulis.

Naftos kainai ieškoma nauja pusiausvyra

„Nordea“ grupės vyriausiasis ekonomistas Helge`as J. Pedersenas, spalio pabaigoje viešėjęs Vilniuje, priminė, kaip stipriai naftos kainos kito pastaruosius du dešimtmečius.

„Prisimenu 1999-uosius, kai naftos barelio kaina priartėjo prie 10 JAV dolerių. Tuo metu kalbėjau su daug naftos eksportuojančios Norvegijos centrinio banko vadovu Sveinu Gjedremu ir jis mane mokė, kad normali naftos kaina svyruoja ties 15-18 JAV dolerių už barelį riba. Tada eilę metų OPEC laikėsi 22-28 JAV dol. kainos intervalo ir staiga naftos kainos ėmė kilti kaip ant mielių“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ko galima tikėtis po lapkričio OPEC susirinkimo, ekonomistas teigė, kad sprendimų variantai skiriasi kardinaliai.

Mano nuomone, naftos kainos gali siekti tiek 80 JAV dol. už barelį, tiek 120 USD dol. už barelį – tikimybė yra labai panaši, – šmaikštavo jis. – Yra pagrindo manyti, kad naftos kainoms sumažėjus iki 85 JAV dol. už barelį, kai kurios OPEC šalys norės sulaužyti kartelį saugodamos apyvartą – kai kaina krenta, reikia padidinti pardavimus. Gali būti, kad OPEC susirinkimo metu bus bandoma įtikinti dalyvius: 100 JAV dolerių už barelį yra suma, su kuria visi gali gyventi.“

Tačiau pašnekovas sako, kad ir 100 JAV dolerių už barelį – ne konstanta.

„Jeigu naujoji pusiausvyra nusistovės ties 80 JAV dol., galbūt tam tikru metu jausis pasiūlos stygius, kainos šiek tiek kils, tačiau nepamirškime, kad paklausos ir pasiūlos kiekiai kinta ir dėl JAV vykstančios skalūnų dujų revoliucijos“, – sakė H. J. Pedersenas.

Ekonomistas primena, kad naftos gavybos technologijoms dar yra kur tobulėti ir šiuo metu net ir aptiktus gręžinius ne visada apsimoka naudoti.

„Pasižiūrėjus į kai kurių naujų naftos telkinių naudojimo kainą, tampa akivaizdu, kad artimiausiu metu jie nebus eksploatuojami, pavyzdžiui, gręžiniai Arktyje. Tačiau ribinės išlaidos kitiems gręžiniams, tarkime, esantiems Rusijoje, sausumose, siekia apie 25 JAV dol. už barelį, Artimųjų Rytų šalyse ši kaina siektų apie 15 JAV dol., tad prekyba nafta yra pelninga. Žinoma, naftos kaina turi įtakos šalių biudžetams ir einamosios sąskaitos perviršiui“, – teigė H. J. Pedersenas.

Tačiau jis nelinkęs tikėti sąmokslo teorijomis, kad mažesnėmis naftos kainomis siekiama padaryti ekonominę įtaką Rusijai dėl agresijos Ukrainoje.

„Netikiu sąmokslo teorijomis, kad Rusiją mėginama paveikti. Manau, kad rinkos kainą reguliuoja paklausos ir pasiūlos dėsniai, o vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, energetikos srityje artimiausiu metu didelis dėmesys bus skiriamas atsinaujinantiems ištekliams“, – mano H. J. Pedersenas.

OPEC krepšelio kainos 2002-2014 m.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close