captcha

Jūsų klausimas priimtas

Populiarėja pastatų griovimo verslas

Lietuvoje nauja tendencija – vis dažniau naujos statybos pradedamos senųjų vietoje. Todėl populiarėja ir pastatų griovimo verslas. Anot šio verslo atstovų, pastaruoju metu jiems dažnai tenka imtis dar prieš krizę sumanytų projektų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje nauja tendencija – vis dažniau naujos statybos pradedamos senųjų vietoje. Todėl populiarėja ir pastatų griovimo verslas. Anot šio verslo atstovų, pastaruoju metu jiems dažnai tenka imtis dar prieš krizę sumanytų projektų.

Pavyzdžių, kai užsakovai nori ne atnaujinti ar perstatyti pastatą, o jį nugriovus projektuoja naują, pastaruoju metu galima rasti beveik visuose didžiuosiuose miestuose. Daugiau kaip dešimtmetį pastatų griovimu užsiimančios bendrovės vadovas sako, kad net populiarėjant jų paslaugoms, griovimo darbus vis dar lydi stereotipai.

„Dirbame 14 metų ir 14 metų mane persekioja du dalykai – „griauti, o ne statyti“, o kitas – klausimas, kur tas didelis bumbulas su kuriuo griausime namus“, – sako UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ direktorius Giedrius Masalskas.

Pasak G. Masalsko, griovimo simboliu tapusį svambalą jau senokai pakeitė moderni technika – brangiau už „Ferrari“ automobilį kainuojantys įrenginiai, kurie ne tik lengvai, tarsi popierių, sukarpo mūro sienas, gelžbetonio plokštes ar perdangas, bet iškart ir rūšiuoja statybų laužą – plytas, metalą, betoną. Galimybė parduoti surūšiuotas atliekas gerokai atpigina anksčiau vos ne tiek pat, kiek ir naujos statybos kainavusius griovimo darbus.

„Jeigu anksčiau užsakovas turėdavo sumokėti už griovimo darbus, už statybinį laužą, jo išvežimą ir pridavimą į savartyną, tai dabar apie 30 proc. pajamų gauname iš to, ką mes išgriauname“, – teigia UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ direktorius G. Masalskas.

Tačiau sprendimą statyti naują pastatą vietoje seno, anot specialistų, nulemia toli gražu ne griovimo darbų, o žemės kainos.

„Seni pastatai, kurie yra nusiamortizavę, jie stovi labai gerose vietose, kur yra visa miesto infrastruktūra, kur naujam savininkui dažnai nereikia tiek investuoti, kad įrengtų tinklus, komunikacijas. Kita priežastis ta, kad senas pastatas tiek savo išore, tiek interjeru neatitinka tų lūkesčių, kurių nori naujas užsakovas“, – vardija Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Pasak bendrovės atstovo, senų pastatų griovimo bumas prasidėjo maždaug 2007-taisiais. Dėl krizės buvo sustojęs. Dabar griovėjams dažnai tenka imtis dar anuomet suplanuotų projektų. Nugriauti po kelis dešimtmečius stūksojusius „vaiduoklius“ kai kur paskatina ir savivaldybės, didindamos mokesčius jų savininkams.

Šiuo metu pastatų griovimu Lietuvoje užsiima apie 15 bendrovių, kurios per metus atlieka darbų už 50 milijonų litų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...