captcha

Jūsų klausimas priimtas

Oro uostai per 9 mėnesius gavo 8,9 mln. Lt pelno

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai per devynis šių metų mėnesius pasiekė 8,9 mln. litų grynojo pelno. Jungtinė įmonė veikti pradėjo tik šių metų liepos 1 d., iki tol veiklą vykdė trys atskiros valstybės įmonės – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai per devynis šių metų mėnesius pasiekė 8,9 mln. litų grynojo pelno. Jungtinė įmonė veikti pradėjo tik šių metų liepos 1 d., iki tol veiklą vykdė trys atskiros valstybės įmonės – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.

„Rezultatai rodo, kad nuo tada, kai buvo sujungtos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdžiusios įmonės, pasiekėme finansinį stabilumą. Tai yra pakankamai trumpas laikas, kad būtų galima vertinti įmonių sujungimo pasekmes ir pasiektus tikslus, tačiau sinerginis efektas jau dabar yra akivaizdus. Teigiamos įtakos rezultatams davė ne tik kompleksinis efektyvumo didinimas, bet ir griežta sąnaudų kontrolė“, – pranešime spaudai cituojamas VĮ Lietuvos oro uostai generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Šių metų liepos 1 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, valstybės įmonė „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas reorganizuotos prijungimo būdu. Sujungimo datą bendras visų trijų oro uostų konsoliduotas nuostolis sudarė 14,6 mln. litų.

2014 m. trečiojo ketvirčio įmonės pajamos sudarė 21,5 mln. litų ir 6,4 proc. viršijo planuotą sumą bei 9,7 proc. 2013 m. rezultatą (vertinant visų trijų įmonių atskirus rezultatus konsoliduotai). Aviacinės veiklos pajamos, kurias sudaro oro uostų rinkliavos, centrinės infrastruktūros pajamos bei kitos aviacinės pajamos, pasiekė 14,1 mln. litų ir buvo 4,9 proc. didesnės nei planuota bei 10,3 proc. didesnės nei 2013 m.

Lietuvos oro uostai šių metų trečiąjį ketvirtį taip pat patyrė mažiau sąnaudų – 16,1 mln. litų, o tai yra 14 proc. mažiau nei planuota.

Anot G. Almanto, dabartiniai finansiniai rodikliai leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad šiuos metus Lietuvos oro uostai baigs su minimaliu nuostoliu arba optimistiniu scenarijumi – su minimaliu metiniu pelnu.

„Keturis „aerodrominius“ sezonus turinčių šalių aviacijoje konkreti situacija priklauso nuo to, kaip anksti ir kaip stipriai prasidės žiema“, – pabrėžia G. Almantas.

Per 2014 m. pirmus tris ketvirčius keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose paaugo 9,5 proc., skrydžių padaugėjo 15,6 proc. Bendruose pasaulio aviacijos vystymosi grafikuose, vertinant keleivių skaičiaus ir BVP augimo santykį, Lietuva yra viršutinėje pozicijoje šalia Jungtinių Arabų Emyratų, Turkijos ar Tailando. Tai svarbus makroekonominis rodiklis ir labai garbinga pozicija šalia dabartinių aviacijos rinkos grandų. Minėtas rodiklis rodo šalies augimo tempus bei potencialą pasauliniame kontekste. Akcentuotina, kad Lietuva verslui pritaikyto ir tinkančio alternatyvaus susisiekimo aviacijai neturi.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per šių metų 9 mėnesius jie aptarnavo 2,9 mln. keleivių. Didžiausias Lietuvos oro uostų tinkle Vilniaus oro uostas 2014 m. baigs beveik pasiekęs 3 mln. aptarnautų keleivių ribą. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 23 aviakompanijos skraido 61 kryptimi 33 šalyse Europoje ir už jos ribų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...