captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pakeisti pensijų sistemos senajam Seimui nepavyko

Antradienį išeinantis Seimas nebespėjo ištarti „taip“ įstatymų pakeitimams, kurie leistų keisti pensijų kaupimo sistemos tvarką.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Antradienį išeinantis Seimas nebespėjo ištarti „taip“ įstatymų pakeitimams, kurie leistų keisti pensijų kaupimo sistemos tvarką.

Svarstant Pensijų sistemos reformos įstatymo straipsnių pakeitimus, socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė taisyti projektą, ir palikti 1,5 proc. įmokas į antros pakopos pensijų fondus dėl vis dar neaiškios, jo nuomone, finansinės situacijos.

„Pakeitimas 2013 m. iki 2,5 proc. iš privatizavimo fondo pareikalautų 500 mln. Lt. Siūlau palikti 1,5 proc. pervedimų dydį į antrąją pensijų pakopą, o situacijai gerėjant bus galima siūlyti ir didinti“, - kalbėjo parlamentaras. Tačiau nepaisant jo argumentų, jo projekto pakeitimams Seimo narių dauguma.

Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas taip pat siūlė koreguoti įstatymo pataisas: 2013 m. nustatyti 0,5 proc. tarifą, kuris būtų pervedamas į privačius fondus, o nuo 2014 m. - 0 proc. tarifą.

 „Siūlau, kad nebūtų didžiulio šoko (privatiems pensijų kaupimo fondams – DELFI), nes žmonės įprato privačiame versle gauti pusę milijardo per metus, sumažinti kitiems metams iki 0,5 proc., kai jie įpras gyventi iš jau turimų beveik 5 mlrd. Lt, nuo dar kitų metų nustatyti nulinį tarifą“, - kalbėjo Seimo narys. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, taip pat nusprendė ir Seimo nariai per balsavimą.

Priimti Pensijų reformos įstatymo straipsnių pakeitimus nepavyko, nes neužteko balsų. Balsavime už visus projekto pakeitimus už pasisakė 53 Seimo nariai, 0 – prieš ir 1 – susilaikė.

Dėl su pensijomis susijusių įstatymų projektus buvo planuojama priimti dar praėjusį ketvirtadienį, tačiau lemiami balsavimai buvo išbraukti iš Seimo darbotvarkės.

Kaip praneša BNS, Socialinių reikalų ir darbo komitetas įstatymų pakeitimuose siūlo iki 2020 m. atidėti dirbančiųjų galimybę prisidėti didesne dalimi prie pensijos kaupimo. Iki šių metų nuo 2014 m. asmenys į pensijų fondus mokėtų dar 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto būtų gaunama papildoma skatinamoji įmoka, sudaranti 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Įstatymų projekto pataisomis siūloma, jog gyventojai nesutikus mokėti papildomos įmokos, įmokų pervedimas į privačius pensijų fondus būtų automatiškai sustabdytas. Tokiu atveju Vyriausybė spręstų, ar iki tol sumokėtos lėšos liktų toliau fonduose, ar būtų grąžintos „Sodrai“.

Nenorintieji kaupti pensijos antros pakopos fonduose, nuo 2014 m. pensiją galėtų kaupti tik „Sodroje“. Įstatymų pakeitimo projektuose nurodoma, kad „Sodros“ pervedimai į antros pakopos pensijų fondus 2013 m. siektų 2,5 proc., 2014 m. - 2 proc., o nuo 2020 m. - 3,5 proc.

Prieš balsavimą Seime išplatinusi pranešimą spaudai Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacija (LPFDA) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pasisakė prieš siūlomas su pensija susijusių įstatymų pataisas. Institucijos teigia, kad pataisos griutų pensijų kaupimo sistemą.

„Asmenys, nesutinkantys mokėti didesnės „Sodros“ įmokos arba nepranešę „Sodrai“ apie sutarties atnaujinimą automatiškai nustos kaupti pensijai. Skaičiuojama, kad mažiausiai 300 tūkst. pensijas kaupiančių ne savo noru bus sugrąžinti į „Sodrą“, –teigiama pranešime.

LLRI ekspertai teigia, kad siūlomos pensijų kaupimo pakeitimai tėra paslėptas mokesčių didinimas, nes gyventojai turės pasirinkti tarp didesnės įmokos „Sodrai“ mokėjimo arba nekaupimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...