captcha

Jūsų klausimas priimtas

Profesija, kurios atstovai ir be aukštojo išsilavinimo uždirba 500 tūkst. Lt

Silicio slėnyje ir vėl keliami atlyginimai. Remiantis JAV Darbo statistikos biuro pateikiamais duomenimis, technologijų srityje dirbantys specialistai vidutiniškai 2013 metais uždirbo 196 tūkst. JAV dolerių (531,4 tūkst. litų), o šiais metais ir vėl prognozuojamas atlyginimų didėjimas.
San Jose Mercury News/MCT/Sipa U/Scanpix nuotr.
San Jose Mercury News/MCT/Sipa U/Scanpix nuotr.

Silicio slėnyje ir vėl keliami atlyginimai. Remiantis JAV Darbo statistikos biuro pateikiamais duomenimis, technologijų srityje dirbantys specialistai vidutiniškai 2013 metais uždirbo 196 tūkst. JAV dolerių (531,4 tūkst. litų), o šiais metais ir vėl prognozuojamas atlyginimų didėjimas.

Atlyginimai Silicio slėnyje išliko aukšti visada, nepaisant infliacijos, todėl čia nuolat veržiasi talentai iš viso pasaulio. Panašus atlyginimų kilimas būdingas ir kitiems technologijų centrams visame pasaulyje, rašo BBC.

Neseniai mobilių žaidimų svetainė weeby.com pranešė mokėsianti 250 tūkst. JAV dolerių (apie 680 tūkst. litų) per metus naujiems prie šios įmonės darbo prisijungsiantiems inžinieriams. Tai gali nuskambėti keistai, tačiau tiek Silicio slėnyje, tiek ir kituose technologijų centruose, pavyzdžiui, Berlyne, yra daugybė laisvų darbo vietų, o darbdaviai nuolat konkuruoja tarpusavyje, mėgindami į šias darbo vietas prisivilioti geriausius technologijų specialistus iš viso pasaulio.

Nenuostabu, kodėl universitetų studentai pradėjo abejoti, ar aukštasis mokslas – tai iš tikrųjų geriausias būdas užsitikrinti gerą ateitį. Galbūt vertėtų mesti studijas universitete, baigti programavimo kursus ir pasirinkti trumpesnį kelią į pelningą karjerą?

BBC paprašė ekspertų įvertinti universitetinio išsilavinimo reikšmę technologijų valdomame ir į atlyginimus orientuotame pasaulyje – Silicio slėnyje, Londone, Berlyne ir kituose technologijų pasaulio centruose.

Scottas Purcellis iš „JobSpring Partners“ Silicio slėnyje:

Įmonės ieško noru dirbti degančių inžinierių, turinčių stiprius pagrindus ir norinčių siekti karjeros programavimo srityje. Ieškantiems tik gero atlyginimo, tačiau neturintiems užsidegimo, rekomenduočiau siekti išsilavinimo.

Turintiems prestižinio universiteto diplomą ir aukštą įvertinimų vidurkį atsiveria daugiau durų. Jei universitetas nėra gerai žinomas ar yra valstybinis, aukštojo išsilavinimo diplomas nėra toks reikšmingas. Tokiu atveju darbdavius labiau domina stažuotės ir projektai, kuriuose esate dalyvavę, ir bendros jūsų turimos žinios – tiesiog būtina rasti būdą išsiskirti.

Turėkite omenyje, kad šioje pramonėje dirbantys specialistai yra aistringi technologijų gerbėjai, todėl jei toks nesate, konkuruoti bus tikrai sudėtinga. Jei vis dėlto esate aistringas technologijų gerbėjas, universitete stabčioti neverta. užsiimkite asmeninių projektų įgyvendinimu, susikurkite „GitHub“ paskyrą, kurioje galėsite pateikti informaciją apie turimus įgūdžius ir praktines stažuotes. Būtinai vykite į susitikimus su šios srities aukštumų pasiekusiais specialistais.

Jei tai darysite, išsiskirsite iš masės, žvelgiančios į inžineriją kaip į galimybę susikurti saugią karjerą ir įdedant kuo mažiau pastangų gauti vidutinišką darbą su tinkamu atlyginimu.

Natalie Murray iš „Demonware Inc“ Vankuveryje (Kanada):

Dauguma mano kolegų sutinka, kad bazinis kompiuterių srities išsilavinimas yra tikrai vertingas, tačiau pažįstu labai gerbiamų šios srities specialistų, manančių, kad išsilavinimas nebūtinai garantuoja sėkmę. „Nė vienas iš kelių negarantuoja perspektyvos (...), ateities siekiama dirbant kiekvieną dieną“ – štai taip man pasakė labai gerbiamas šios srities specialistas.

Esu pasamdžiusi labai stiprių savamokslių programuotojų. Vis dėlto dauguma programuotojus samdančių darbdavių pabrėžia troškimo įgyti išsilavinimą reikšmingumą. Iškilūs šios srities specialistai mano, kad dėmesio vertame universitete gautas inžinerinės srities išsilavinimas – tai sėkmės indikatorius. Be jokios abejonės, poreikis žinoti tam tikras kalbas ir kasdieniam programuotojo darbui būtinos priemonės kinta labai greitai, tačiau esminiai principai išlieka tie patys. Geri pagrindai gali užtikrinti puikią dešimtmečius truksiančią karjerą.

Kiti savo ruožtu linkę manyti, kad mokslai universitete ir gauti diplomai nėra tokie svarbūs, lyginant su požiūriu: daug reikšmingesnė būsimo darbuotojo rodoma iniciatyva (papildomi ir savarankiški darbai), o taip pat asmeninis požiūris ir veržlumas (ar išnaudojamos turimos galimybės).

Renkantis darbuotojus universiteto diplomas gali reikšti asmens mobilumą tarptautinėje arenoje: gaunant vizą daugeliu atvejų reikia patvirtinti turimą išsilavinimą.

Neilas Matthamsas iš „Talent International“ Australijoje:

Stažuotė ar darbo vieta „Google“, „Apple“ ar „Facebook“ šiuo metu prilygsta džiaugsmui gavus vietą „Goldman Sachs“ prieš dešimt metų. Vien „Google“ per savaitę iš viso pasaulio gauna daugiau nei 50 tūkst. gyvenimo aprašymų, iš kurių dirbti pakviečiama mažiau nei 0,2 proc. pretendentų. Bet kuriuo atveju, minimalus reikalavimas – tai gerai vertinamo universiteto diplomas.

Žinoma, egzistuoja pavyzdžių, kai programinės įrangos programuotojai pasiekė karjeros aukštumų, neturėdami aukštojo išsilavinimo. Savo gyvenime esu sutikusi nemažai tokių, tačiau vis dėlto tai labiau išimtis nei taisyklė. Nemanau, kad Silicio slėnyje dirbančių universitetinio išsilavinimo neturinčių programuotojų dalis viršija 10 proc.

Rajeshas Setty iš Silicio Slėnio:

Universitetinių studijų iškeitimas į programavimo kursus gali pasiteisinti tik trumpalaikėje perspektyvoje.

Šiuo metu nėra tinkamų universitetinio išsilavinimo atmainų. Kalbu apie aukštai vertinamo universiteto prekės ženklo galingumą, tvirtus absolventų ryšius, tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, visą gyvenimą trunkančias draugystes ir platų akiratį.

Rekomenduoju pabaigti studijas universitete ir rinktis papildomus nemokamus kursus iš „Massively Online Open Courses“, pavyzdžiui, „Coursera“ ar „Udacity“.

Jeremy Del Guidici iš „VonChurch“ Berlyne:

Panašu, kad Europoje universiteto pavadinimas darbdaviui į darbą priimant inžinierių nėra toks reikšmingas, lyginant su darbuotojų įdarbinimu bankininkystės ar teisės srityje. Darbdaviai labiausiai nori komercinės patirties turinčių darbuotojų, nes dauguma turi problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant, o finansavimas paprastai yra ribotas.

Samdant patirties neturinčius inžinierius rizikuojama daug labiau. Dėl šios priežasties dauguma programuotojų, ypač Vokietijoje, renkasi prastai apmokamas stažuotes tam, kad įžengtų į rinką. Atrodo neįtikėtina, tačiau vien šiais metais Vokietijoje liks apie 20 tūkst. laisvų programuotojų darbo vietų, o dauguma įmonių ieškodamos šios problemos sprendimo gręžiasi į tarptautinę rinką.

Europoje universitetinis išsilavinimas ne ką mažiau svarbus už komercinę patirtį. Labai vertinamas kompiuterių mokslo srityje įgytas magistro ar daktaro diplomas.

Tikėtina, kad universitetines studijas metęs asmuo nesugebės prisitaikyti ir profesinėje aplinkoje. Šis faktas siunčia neigiamą žinutę, ypač verslą pradedančioms įmonėms, siekiančioms, kad jų darbuotojai įmonėje liktų kuo ilgiau, tokiu būdu išvengiant disbalanso darbuotojų komandoje ir intelektinės nuosavybės nutekėjimo. Jei žmogus metė aukštojo mokslo studijas, jam gali trūkti reikalingų teorinių žinių bei disciplinos. Be to, nepabaigtos studijos gali reikšti ribotas galimybes įsidarbinant užsienyje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...