captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dažniausios imigracijos priežastys – šeima ir darbas

Antrąjį šių metų pusmetį septyni iš dešimties 15-64 metų amžiaus imigrantų atvyko į Lietuvą dėl šeiminių priežasčių, o kas penktas – dirbti, rodo Statistikos departamento duomenys. 
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Antrąjį šių metų pusmetį septyni iš dešimties 15-64 metų amžiaus imigrantų atvyko į Lietuvą dėl šeiminių priežasčių, o kas penktas – dirbti, rodo Statistikos departamento duomenys. 

Dėl šeiminių priežasčių į Lietuvą atvyko 70,9 proc., dirbti – 19,7 proc., o mokytis – 2,2 proc. gimusių ne Lietuvoje 15-64 metų gyventojų.

Moterys dažniau nei vyrai nurodė atvykusios dėl šeiminių priežasčių – atitinkamai 80,3 ir 59,4 procento. Vyrai dažniau nei moterys pagrindine atvykimo priežastimi nurodė darbą – atitinkamai 26,3 ir 14,3 procento.

2014 m. antrąjį ketvirtį 20-64 metų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, užimtumo lygis sudarė 70,6 procento, 20-64 metų gyventojų, gimusių Lietuvoje, kurių bent vienas iš tėvų gimė ne Lietuvoje, užimtumo lygis sudarė 70 procentų. Tai yra šiek tiek mažesnis nei bendras 20-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis, kuris yra 71,3 proc., remdamasis imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėties darbo rinkoje statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Prieš atvykdami į Lietuvą darbą ar darbo pasiūlymą nurodė turėję pusė (50 proc.) dėl darbo į Lietuvą atvykusių 15-64 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje. Vyrai dažniau nei moterys prieš atvykdami į šalį turėjo darbą ar darbo pasiūlymą – atitinkamai 56,7 ir 39,8 procento.

Tyrimo duomenimis, 23,1 procento 15-64 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, lietuvių kalbą laiko gimtąja, o 12,7 procento savo lietuvių kalbos įgūdžius įvertino kaip pradedančio vartotojo ar neturinčio lietuvių kalbos įgūdžių.

Atvykę į Lietuvą lietuvių kalbos kursus lankė 23,2 procento 15-64 metų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, kuriems lietuvių kalba ne gimtoji: kas penktas (21,1 proc.) vyras ir kas ketvirta (24,9 proc.) moteris.

Tyrime dalyvavusių 15-64 metų amžiaus užimtų gyventojų buvo klausiama, ar atsižvelgiant į jų išsilavinimą, patirtį ir įgūdžius, jie jaučia, kad jų kvalifikacija per aukšta turimam darbui.

12,4 procento 15-64 metų užimtų gyventojų nurodė, kad jie dirba darbą, neatitinkantį jų turimos kvalifikacijos. Taip nurodė 11,2 proc. vyrų ir 13,6 proc. moterų. Tai, kad jų turima kvalifikacija per aukšta dirbamam darbui, nurodė 12,2 procento 15-64 metų užimtų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, ir 9 procentai 15-64 metų amžiaus gyventojų, gimusių Lietuvoje, kurių bent vienas iš tėvų gimė ne Lietuvoje.

Tyrimo metu 15-64 metų samdomųjų darbuotojų, dirbančių penkerius metus ar trumpiau, buvo klausiama, kaip jie susirado dabartinį darbą. Daugiau nei trečdalis – 34,4 proc. nurodė, kad dabartinį darbą susirado padedami draugų, giminių ar pažįstamų, 28,1 procento – tiesiogiai kreipėsi į darbdavius, 11,3 procento darbą susirado per skelbimą žiniasklaidoje, internete ar pan. 

Gimę ne Lietuvoje 15-64 metų amžiaus samdomieji darbuotojai, dirbantys penkerius metus ar trumpiau, dažniausiai dabartinį darbą nurodė susiradę tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius (35,1 proc.), ar pasinaudoję draugų, giminių ar pažįstamų pagalba (27 proc.).

Tyrimo duomenimis, 4,7 procento 15-64 metų amžiaus gyventojų per pastaruosius dešimt metų yra dirbę ir gyvenę ne Lietuvoje, iš jų užsienyje dirbo šešis mėnesius ar ilgiau – 61,2 procento. Tai sudarytų 2,9 proc. visų 15-64 metų amžiaus gyventojų. 

Iš dirbusių užsienyje bent šešis mėnesius per pastaruosius dešimt metų daugiausia 15-64 metų amžiaus gyventojai nurodė dirbę ir gyvenę Jungtinėje Karalystėje – 38,4 proc., Norvegijoje – 11,9 proc. ir Vokietijoje – 10,5 proc.

Imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėties darbo rinkoje statistinis tyrimas atliktas 2014 m. antrąjį ketvirtį, taikant imčių metodą. Apklausta 10,7 tūkst., arba 0,5 procento, 15-64 metų amžiaus gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams. 

Tyrimas 2014 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, todėl jo rezultatai palyginami tarp šalių. Tyrimą iš dalies finansavo ES.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close