captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertino, kas nutiko su Lietuvos reitingu

Pernykštis Lietuvos džiaugsmas dėl 17 vietos Pasaulio banko „Doing business“ reitinge buvo pernelyg ankstyvas, nes jį patikslinus šaliai buvo skirta 24 vieta. Tokia pati vieta numatyta ir kitų metų ataskaitoje, kurioje apžvelgiamos galimybės pradėti verslą skirtingose pasaulio valstybėse.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pernykštis Lietuvos džiaugsmas dėl 17 vietos Pasaulio banko „Doing business“ reitinge buvo pernelyg ankstyvas, nes jį patikslinus šaliai buvo skirta 24 vieta. Tokia pati vieta numatyta ir kitų metų ataskaitoje, kurioje apžvelgiamos galimybės pradėti verslą skirtingose pasaulio valstybėse.

„Mūsų pernykštis džiaugsmas, kad pralenkėme Estiją ir patekome į dvidešimtuką, buvo truputėlį nepagrįstas. Reikia tai pripažinti. Sunku pasakyti, kodėl pasikeitė rezultatai, bet, matyt, buvo įvertinti kažkurie pakeitimai“, – DELFI sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuva liko trečia tarp trijų Baltijos šalių – Estijai reitinge skirta 17 vieta, Latvijai – 23.

Ekonomisto nuomone, šio rodiklio nereikėtų pernelyg sureikšminti, nes jis parodo tai, ar šalyje lengva įregistruoti įmonę ir pradėti verslą.

„Tačiau verslo pradžia yra tik pirmas žingsnis. Nedaug pasakoma apie tai, kaip toliau Lietuvoje sekasi plėtoti verslą. Pažvelgus į kitus komponentus, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimą, pagal šį rodiklį Lietuva yra gana prastoje pozicijoje ir kitų metų reitinge iš 43 vietos nukrito į 44. tai rodo, kad mokestinė našta, mokesčių administravimas, jų deklaravimas ir sumokėjimas yra labai nepalankus verslui ir investuotojams“, – komentavo pašnekovas.

Prastai Lietuva atrodo ir pagal tai, kaip lengva naujam pastatui prisijungti prie elektros, šalis užima tik 105 vietą pasaulyje, pagal įmonių bankroto procedūras Lietuva yra 67 vietoje.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad jeigu „Doing Business“ analitikai būtų įvertinę šiemet Lietuvoje priimtą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, dar vadinamą tiesiog Žemės įsigijimo saugiklių įstatymu, tuomet kritimas šiame reitinge būtų garantuotas.

Minėtu įstatymu numatyti griežti ribojimai, kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, labai apribojo galimybę laisvai prekiauti šios paskirties žemės sklypais.

„Jeigu tokį įstatymą suprastų ir pastebėtų vertinimą atlikę Pasaulio banko ekspertai ir jeigu jis kažkuriuose kriterijuose atsispindėtų, tai Lietuva kristų ne per vieną poziciją žemyn. Tai yra pavyzdys įstatymo, kuriame yra persipynę turbūt korupcijos ir absurdo elementai ir labai slopina investicijas ir galimybes plėtoti verslą Lietuvoje. Turbūt Lietuvą šioje vietoje gelbėja tai, kad tai yra vieną sektorių liečiantis įstatymas“, – sakė jis.

Norint pamatyti realų vaizdą, reikia žiūrėti kitur

Taip pat šiame „Doing Business“ reitinge nevertinami darbo santykių lankstumas, dėl kurio Lietuva dažnai yra kritikuojama verslininkų.

Šis rodiklis įtraukiamas sudarant Pasaulio ekonomikos forumo pasaulio konkurencingumo indeksą, pagal kurį Lietuva yra 41 vietoje.

„Jeigu norime girtis pakankamai gera Lietuvos padėtimi pasaulio kontekste, tada žiūrime į „Doing Business“ reitingus, bet jeigu norime matyti realų vaizdą, koks yra šalies konkurencingumas ir Lietuvos perspektyvos, reikėtų žiūrėti į Pasaulio ekonomikos forumo reitingą ir ten yra identifikuojama daug daugiau problemų“, – sakė N. Mačiulis.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad reitingas vertina tai, ką šalis padarė keisdama verslo aplinką.

„Jeigu kitos šalys kažką padarė, tuomet jos ir atsiduria aukščiau. Galėčiau pasakyti, kad mes per metus nieko blogo nepadarėme, bet turbūt nepadarėme ir nieko gero“, – DELFI komentavo ji.

Ūkio ministras Evaldas Gustas tvirtina, kad iš 17 į 24 vietą pakoreguoto Lietuvos reitingo nereikėtų laikyti smukimu.

„Jie sulygino šių ir praėjusių metų reitingus, nes kardinaliai pasikeitė šių metų skaičiavimo metodika. Taigi Lietuva buvo ir lieka 24 reitingo vietoje“, – DELFI sakė ministras.

Paklaustas, kodėl Lietuva vis tiek liko paskutinė tarp trijų Baltijos šalių, E. Gustas sakė: „Mes po truputį artėjame ir visiškai susigretinome su Latvija“.

Žada pokyčių

Elektros tiekimo bendrovė „Lesto“ tvirtina, kad elektros energijos įvedimo trukmė naujiems verslo klientams šiemet, palyginti su pernai, sutrumpėjo 11 kalendorinių dienų, o minėtame reitinge pagal šį rodiklį Lietuva palypėjo iš 107 į 105 vietą.

Bendrovės generalinio direktoriaus Aido Ignatavičiaus teigimu, šiemet vidutinis naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo terminas gyventojams sutrumpėjo beveik 20 dienų, o verslui – daugiau nei savaitę.

„Klientų patogumui šiemet pagreitinome elektros įrenginių prijungimo sąlygų išdavimą, sumažinome prijungimo darbų ir skaitiklių įrengimo trukmę. Elektros įrenginių prijungimo sąlygos išduodamos vidutiniškai per 5 dienas, sutarties pasirašymo ir skaitiklio įrengimas trunka vidutiniškai 3 dienas. Šie terminai yra maždaug dukart trumpesni nei numatyta teisės aktuose“, – pranešime spaudai cituojamas jis.

Pasak jo, artimiausiu metu planuojama dar supaprastinti naujų vartotojų prijungimo procesą: jau kitų metų sausio 1 dieną bus panaikintas vienas iš elektros įvedimo etapų.

Bendrovės tvirtinimu, naujas vartotojas vienu metu gaus visus reikalingus dokumentus – elektros įrenginių prisijungimo paslaugos sutartį, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir nuosavybės ribų aktą. Taip sumažės procedūrų kiekis ir sutrumpės elektros įvedimo trukmė.

„Tačiau esminį pokytį, trumpinant verslo klientų prijungimo laiką, būtų galima pasiekti tik visoms suinteresuotoms institucijoms iš esmės peržiūrėjus statybos techninius reglamentus, servitutų įteisinimą naujiems elektros tinklams bei statybos leidimo išdavimą statomiems objektams“, – sako A. Ignatavičius.

Sudarant „Doing Business“ reitingą atsižvelgta į 11 sričių, tokių kaip verslo įregistravimas, statybos, elektros leidimų gavimo trukmė, nekilnojamo turto registravimas, paskolų prieinamumas, mažumos investuotojų teisių gynimas, mokesčiai ir kt.

Kaip aiškina projekto autoriai, pozicijų pokytis reitinge nebuvo toks ryškus kaip atskirų sričių pasiekimai – 80 proc. tyrime dalyvavusių valstybių pagerino verslo aplinką, tačiau tik trečdalis iš jų pakilo reitinge.

Projekto vadovė Rita Ramalho teigia, kad „verslą vykdyti šiemet lengviau nei pernai, užpernai ar prieš dešimt metų“.

12-tą kartą paskelbtame tyrime labiausiai verslui palankiausiomis šalimis įvardinamos šios: Singapūras, Naujoji Zelandija, Honkongas, Danija, Pietų Korėja, Norvegija, JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija ir Australija.

Per metus didžiausią šuolį padarė Tadžikistanas, Beninas, Togas, Dramblio Kaulo Krantas, Senegalas, Trinidadas ir Tobakas, Kongo Demokratinė Respublika, Azerbaidžanas, Airija, Saudo Arabija.

Pačioje sąrašo pabaigoje šiais metais atsidūrė Eritrėja, Libija, Centrinės Afrikos Respublika ir Pietų Sudanas.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close