captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė apie „Independence“: galime didžiuotis ryžtu ir drąsa

Suskystintų gamtinių dujų terminalui „Independence“ įplaukus į Klaipėdą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino tuo didžiuotis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Suskystintų gamtinių dujų terminalui „Independence“ įplaukus į Klaipėdą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino tuo didžiuotis.

„Lietuva 25-aisiais metais po Nepriklausomybės paskelbimo gali didžiuotis savo ryžtu, drąsa ir politine valia. Lietuva pirmoji Baltijos šalyse pasistatė suskystintų gamtinių dujų terminalą“, – sakė šalies vadovė.

Prezidentė dėstė, kad terminalas nulems Lietuvos, o gal ir viso Baltijos šalių regiono ateitį.

Lietuvos vadovė džiaugėsi, kad Lietuva pagaliau tapo energetiškai saugia valstybe, kuri visada galės ateiti į pagalbą kaimynams ir užtikrinti iki 90 proc. Baltijos šalių dujų poreikio.

„Nepriklausomybę mes patys ir kuriame, ją patys privalome ir saugoti“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė padėkojo abiejų Vyriausybių vadovams: tiek buvusiam Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui, tiek dabartiniam jos vadovui Algirdui Butkevičiui.

„Mūsų ateitis, mūsų laisvė yra tik mūsų rankose“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos ar pirkti mūsų politinės valios arba papirkinėti mūsų politikus. Sau ir pasauliui darkart įrodėme, kad mūsų tauta sugeba ginti savo nepriklausomybę kasdien – svarbiausias Lietuvos apsisprendimas šiandien yra įrašytas atplaukusio laivo pavadinime“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

K. Vanago (BFL) nuotr.

Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuva sugeba siekti ambicingų ir valstybei reikalingų tikslų, būti atsakinga už savo ateitį.

„Noriu padėkoti dviem Vyriausybėms, Andriaus Kubiliaus, kuri pradėjo šį projektą, ir jos energetikos ministrui, užsispyrusiam, kartais labai užsispyrusiam, bet būtent todėl šis projektas atsirado. Noriu padėkoti dabartinei Vyriausybei ir premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris sugebėjo suprasti šio projekto svarbą ir jį užbaigti, nepriklausomai nuo netgi šioje salėje esančių žmonių prieštaravimų ir mėginimų kaišioti pagalius į ratus, todėl dėkoju už ryžtą, supratimą ir žinojimą“, – teigė D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat padėkojo norvegams anglų kalba už drąsą statyti SGD terminalą Lietuvai ir užtikrinti bazinį suskystintų gamtinių dujų poreikį jam.

L. Straujuma: sieksime padidinti dujų tiekimą tarp Lietuvos ir Latvijos

Klaipėdoje baigiamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas leis ne tik Lietuvai bet ir kitoms Baltijos šalims užsitikrinti dujų tiekimą palankia kaina, teigia Latvijos, kuri anksčiau priešinosi SGD terminalo statybai, premjerė. Laimdota Straujuma taip pat pažadėjo padidinti gamtinių dujų tiekimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos.

AFP/Scanpix nuotr.

„Šiandien Latvija sveikina suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje. (...) Terminalas atveria kelią apsirūpinti alternatyviais dujų šaltiniais ir užsitikrinti geresnę kainą vartotojams. Dabar mes planuojame padidinti dujotiekio pajėgumus tarp Klaipėdos terminalo ir Latvijos. Taip pat nekantraudami laukiame, kad būtų laiku užbaigta dujų tiekimo atkarpa tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tai bus dar vienas svarbus žingsnis užbaigiant energetinę Baltijos valstybių izoliaciją“, – pirmadienį oficialioje ceremonijoje Klaipėdoje sakė L. Straujuma.

Anot jos, Inčukalnio dujų saugykla taps kertiniu regiono dujų tinklo objektu bei padidins regiono galimybes paskatinti pasaulinių energetikos tiekėjų bendradarbiavimą.

JAV valstybės sekretorius: dujų terminalas – istorinis įvykis

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry pirmadienį istoriniu įvykiu pavadino suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) Klaipėdoje.

Laiške Lietuvos prezidentei ir premjerui JAV diplomatijos vadovas pagyrė „strateginį matymą bei tvirtą ir nuoseklų vadovavimą“ įgyvendinant energetinių šaltinių diversifikavimo projektus.

„Klaipėdos SGD terminalo atidarymas – tai istorinis įvykis Baltijos šalių energetinio saugumo kontekste (...). Jungtinės Amerikos Valstijos tikisi ir toliau bendradarbiauti su Lietuva, kitomis regiono valstybėmis bei Europos Sąjunga stiprinant Europos energetinį saugumą“, – teigiama J. Kerry laiške.

Reuters/Scanpix nuotr.

Estijos premjerui Taavi Roivasas sveikinimo ceremonijoje atstovavusi užsienio prekybos ir verslo ministrė Anne Sulling sveikino į Lietuvą atvykus SGD terminalo laivui – saugyklai „Independence“.

Kitąmet Klaipėdoje veiklą planuojantis pradėti terminalas – pirmasis SGD terminalas Baltijos šalyse.

Šių metų gegužės Europos Komisijos parengtoje Europos energetinio saugumo strategijoje Klaipėdos SGD terminalas įvardinamas kaip vienintelė reali galimybė Baltijos šalims trumpuoju laikotarpiu užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą.

Šiemet spalio 16 d. Europos Komisijos pristatytame komunikate dėl ES šalių pasirengimo dujų tiekimo sutrikimams iš Rusijos šią žiemą išskirtinis dėmesys skiriamas SGD terminalui Klaipėdoje dokumente pažymima, kad šis infrastruktūros objektas diversifikuos dujų tiekimą ir užtikrins dujų sistemos lankstumą.

Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 517 tūkst. litų), per metus – 68,9 mln. dolerių (186 mln. litų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 1,86 mlrd. litų). Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.

Minimalų kiekį dujų – 0,54 mlrd. kubų per metus – terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Rugpjūtį ji siekė 900-1000 litų už tūkstantį kubų, o preliminari penkerių metų sutarties vertė – 2,5-3 mlrd. litų.

DELFI skelbė, kad Lietuvai taikyta vienintelio tiekėjo „Gazprom“ gamtinių dujų kainodara buvo nepalanki vartotojams ir viena didžiausių Europoje. Dėl to Lietuva yra pateikusi daugiau nei 4 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže.

Skelbta, kad 1,5 mlrd. JAV dolerių ieškinį prieš „Gazprom“ Lietuvos vyriausybė pateikė reikalaudama grąžinti šalies vartotojams tokio dydžio permoką už rusiškas dujas, neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista penkis kartus, galiausiai ją susiejant su smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose.

SGD terminalo projektą sudaro SGD laivas–saugykla bei jam aptarnauti reikalinga infrastruktūra: krantinė bei dujotiekio atšaka. Terminalo projekto tikslas – užtikrinti alternatyvą šiuo metu vieninteliu keliu į Lietuvą vamzdynais importuojamoms dujoms, gaunamoms iš Rusijos.

Į terminalą dujos bus tiekiamos laivais–dujovežiais, planuojama jo veiklos pradžia – kitų metų sausis.

Laivą – saugyklą kartu su įgulos paslaugomis Lietuva 10 metų nuomosis iš Norvegijojeregistruotos įmonės „Höegh LNG“, jį gamina Pietų Korėjoje veikianti „Hyundai Heavy Industries“. Laivas – saugykla „Independence“ yra 294 m ilgio, jo plotis – 46 m, o aukštis – 47 m.

Saugos nepertraukiamai

SGD terminalas yra strateginis nacionalinio saugumo objektas, dėl to „Klaipėdos nafta“ pasirašė apsaugos sutartį su Viešojo Saugumo tarnyba.

SGD terminalą nuo įvairių vidaus ir išorės pavojų nepertraukiamai keliomis pamainomis per parą saugos 50 profesionalų.

Viešojo Saugumo tarnyba jau užtikrina bendrovės pavaldume esančios Subačiaus kuro bazės apsaugą.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, svarbių valstybės objektų apsaugą, vykdo asmenų paiešką, dalyvauja Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų misijose, išimtiniais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir jo nurodymu talkina kitoms teisėsaugos institucijoms, privalo ginti valstybę karo metu.

Norvegijos ministras: į kainodarą nesikištume, net „Gazprom“ sumažinus kainas

Jeigu Rusijos koncernas „Gazprom“ dar labiau sumažintų dujų kainą, kad Lietuvai neapsimokėtų pirkti dujas per SGD terminalą, Norvegijos „Statoil“ nepagrįstai nemažintų dujų kainos. Tai pirmadienį Klaipėdoje pareiškė Norvegijos ES reikalų ministras.

„Mes laikomės principo, kad nesikišame į kainodarą“, – žurnalistams Klaipėdoje teigė Vidaras Helgesenas, dalyvaujantis laivo-saugyklos „Independence“ sutikimui skirtoje konferencijoje.

Lietuva nuo šiol importuos dujas iš dviejų šaltinių – „Gazprom“, kuris tiekia dujas vamzdynu, ir „Statoil“, nuo šių metų gruodžio tieksiantis dujas per SGD terminalą.

Norvegijos vyriausybei priklauso 67 proc. „Statoil“ akcijų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close