captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertas: darbdaviui nusišvilpti į išsilavinimą – svarbiau patirtis

Visiems darbdaviams dabar svarbiausia patirtis ir tik antroje vietoje aukštojo mokslo diplomas. Taip tvirtina personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Visiems darbdaviams dabar svarbiausia patirtis ir tik antroje vietoje aukštojo mokslo diplomas. Taip tvirtina personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius.

Interviu DELFI darbo rinkos ekspertas atskleidžia, jo nuomone, perspektyviausias specialybes ir tas, kurios rasti darbą nepadės. K. Blaževičiaus teigimu, darbdaviui dažnai nusišvilpti į išsilavinimą – jo reikšmė persūdoma.

– Prasideda stojimas į aukštąsias, abiturientai turi apsispręsti, ką rinksis. Kokias perspektyviausias studijų kryptis išskirtumėte?

– Auksine sfera vadinčiau informacinių technologijų (IT) sritį – IT sistemų inžineriją, sistemų programavimą. Geri programuotojai Lietuvoje turi didžiausias perspektyvas. Kalbu apie 25 metų žmones, kurie jau uždirba 2500–3000 Lt. Tarkime, 25 metų geras inžinierius Lietuvoje sunkiai uždirbs 3000 Lt, tuo metu IT specialistas laisvai tą daro. Jie dirba tarptautinėse įmonėse, jų patirtis stipriai vertinama.

Programuotojai gali pakliūti į velniškai gerą tarptautinę įmonę ir per penkerius metus pasiekti didelių verslo aukštumų toje srityje.

Jeigu žmogus sieja savo darbą su išsilavinimu, pavyzdžiui, studijuoja vadybą ir nori būti vadybininku, tada perspektyvu studijuoti finansų ekonomiką, matematinę analizę, matematinius taikymus, architektūrą, inžineriją. Šie mokslai dabar aktualūs.

Jeigu darbdaviai ieško pardavimų vadybininko, jiems visiškai nusišvilpti, koks jo išsilavinimas. Jam svarbu, kad žmogus būtų guvus, turėtų patirties, o jei neturi, mokėtų gerai kalbėti ir įpiršti kažkokią prekę ar paslaugą. Ar jis baigęs teisę, ar verslo vadybą – skirtumo jokio nėra, nė karto iš darbdavių neišgirdome, kad ieškau vadybininko ir man reikalingas su vadybos išsilavinimu.

Aišku, jei ieško teisininko, tai jis pirmiausia turi būti baigęs teisę. Jeigu ieško analitiko, jis turėtų būti baigęs draudimo matematiką, ekonomiką, finansų valdymą, ekonometriją ar panašiai.

– Ar matote problemų dėl to, kad didesnė dalis abiturientų plūsta ne į Jūsų išvardintus, o į socialinius mokslus?

– Mano vertinimu, problema yra. Nemažai žmonių renkasi kalbas, pavyzdžiui, studijuoja anglų kalbą. Tai gerai, bet, manau, dabartinėje situacijoje žmogus anglų kalbos gali išmokti ir pats. Tai nėra dalykas, kurio reikia mokytis universitete. Aišku, kita situacija, jei žmogus nori studijuoti kalbą ir vėliau ją dėstyti, būti vertėju.

Tokie mokslai kaip istorija, antropologija, filologija tikrai nepadės susirasti darbo. Tokias studijas pasirinkę žmonės turi manyti, kad pasirinko platų išsilavinimą ir tai padės plačiau žvelgti į pasaulį. Tačiau jie tikrai neturėtų manyti, kad tai padės susirasti darbą.

Blogiausia, kai žmonės mokosi, tarkime, filologijos ir ateitį sieja su tuo dalyku, paskui pasirenka magistrą, jiems sukanka 26 metai ir jie ateina į darbo rinką be jokios patirties. Tada tiek tėvų, tiek jų pačių laukia šokas: mokslai nebuvo tokie svarbūs, kaip atrodė. Turime velniškai daug žmonių, kurie baigia mokslus ir visiškai neturi darbo patirties, ieško bet kokio darbo.

26-erių metų žmonės nebetinka į asistento pozicijas, tačiau dirbti aukštesnėse pozicijose neturi patirties. Gaunasi užburtas ratas. Ir galiausiai jie nueina į viešąją sektorių bei tampa sraigteliu valstybinėje institucijoje.

Tik nesuprantu, kodėl nuolat kalbama apie teisininkus, gilinamasi, jų daug ar mažai. Kur problema? Galbūt jų per daug, bet jei jie nebaigs teisės, baigs kažką kita, pavyzdžiui, verslo administravimą, aš čia didelio skirtumo nematau. Teisė versle gerai pritaikoma, teisininkas žino įstatymus, gali pradėti verslą. Nemanau, kad teisė toks siauras mokslas, kaip daugelis įsivaizduoja. Kuo verslo administravimas geresnis ar blogesnis ieškant paprasto darbo?

Nuo to, kad teisininkų daug prikepa, nei šilta, nei šalta. Nematau problemos, kad kažko Lietuvoje per daug. Sakyčiau, kuo daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu, tuo geriau.

– Kas suteikia privalumų darbo rinkoje?

– Sakyti, kad baigsiu mokslus ir dirbsiu, skamba labai drąsiai ir avantiūristiškai. Kad žmogus baigia mokslus, Lietuvoje nėra naujiena. Daug tokių žmonių. Reikia įvertinti, ką aš turiu: jeigu turiu aukštąjį mokslą ir kažkiek patirties, esu kitoks nei visi kiti, bet jei turiu tik magistrą, tokių magistrantų yra apsčiai ir imti be patirties...

Grubiai pasakysiu – visiems darbdaviams dabar svarbu patirtis. Aukštasis mokslas bet kuriuo atveju yra antroje vietoje. Nesakau, kad nereikia baigti aukštojo, tačiau tą reikėtų suvokti ir galbūt mažiau vertinti.

– Ką patartumėte studijas besirenkantiems jaunuoliams?

– Jaunimui noriu palinkėti: mes persūdome. Kaip persūdome su „Eurovizija“, manydami, kad tai nacionalinis reikalas, lygiai tas pats su mūsų mokslais. Tai nėra svarbiausias dalykas. Neturėtų būti prisirišama prie baigtų mokslų: baigiau, darbo nerandu ir jo man niekas neduoda. Laikai, kad kažkas kažką duos, seniai praėjo.

Per ketverius studijų metus yra daug laisvo laiko, konferencijų, universitetuose rengiamų karjeros dienų. Ten nemokamai žmonės dalijasi savo verslo patirtimi. Aš ten retai matau studentų, kurie tikrai galėtų pasisemti idėjų. To nerasi studijose.

Man keistai atrodo žmonės, kurie sako „dabar neieškau darbo, tad neisiu į darbo pokalbius“. Jei būčiau besimokantis žmogus, kodėl neišbandyti savęs darbo rinkoje? Nusiųsk CV, nueik į darbo pokalbį, pažiūrėk, ką žmonės apie tave sako, ko klausia, kuo domisi, ar išvis kviečia. Tada sužinosi, ko trūksta. Jei po 20 išsiųstų CV niekas neatsiliepia, vadinasi, kažkas negerai, kažką reikia keisti, kažką galvoti. Pasitikrinti nieko nekainuoja. Drąsus požiūris laukti studijų pabaigos.

 www.DELFI.lt

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...