captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nekilnojamojo turto pirkimas vėl suaktyvėjo

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai.

Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui. Analitikai mano, kad pinigai nekilnojamajam turtui, be kita ko, imami ir iš šešėlio, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Sujudimas – ne tik gamtoje, bet ir nekilnojamojo turto rinkoje. Anot jos plėtotojų, kelerius metus čia buvo visiškai ramu – niekas nepardavė, niekas nepirko. Bet šiems metams persiritus į antrą pusę, Vakarų Lietuvos rinka ėmė atsigauti.

Labiausiai žmones domina naujos statybos butai. Klaipėdoje tokie perkami kaip pirmas būstas, ir ieško jo dažniausiai vietiniai – miesto – gyventojai. O štai Neringoje ir Palangoje pinigai leidžiami antram būstui. Palanga įdomi rusams, Neringa – lietuviams iš didmiesčių, bet visur dauguma pirkėjų – Lietuvos piliečiai.

„Bendras pastebėjimas apie pajūrio regiono nekilnojamojo turto rinką kaip antrųjų namų rinką, kad pirkėjai pageidauja įrengtų butų, kad būtinai būtų autonominis šildymas. Labiausiai domisi 40–50 kvadratinių metrų butais, kad būtų ne per daug erdvu ir išlaikymo kaštai mažesni“, – teigia įmonės „Inreal valdymas“ departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Manoma, kad, nusipirkę antrą butą, žmonės tikisi ne tik ilsėtis jame, kada panorėję, bet ir užsidirbti. Mat nuoma dabar jau pelningesnė nei už indėlį banke gaunama grąža.

Vis dėlto visoje Lietuvoje labiausiai šiemet perkama žemė, ir ne tik šalia didmiesčių. Specialistų teigimu, rinkos pakilimas rudenį ar vasaros pradžioje paprastai nestebina, taip būna kasmet. Bet šiemet rinka ūgtelėjo ketvirtadaliu, bendras sandorių skaičius pasiekė 10 tūkst. ribą.

„Daugiau negu pusė visų pardavimų yra žemės sklypai, toliau eina butai, gyvenamieji namai, kurie irgi sudaro apie 30–40 proc. O, sakykim, komercinio turto pardavimai visuomet yra mažesni. Vilniuje kainos yra vienokios, provincijoje – kitokios, bet turtas iš tiesų nėra labai brangus, tad negalima būtų sakyt, kad vyrauja milijoniniai sandoriai“, – kalbėjo Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius.

Vidutinė sandorio vertė esą keliasdešimt tūkstančių litų.

Iš kur lietuviai ima pinigų? Indėliai bankuose, anot jų atstovų, menksta, bet tikrai ne tiek, kad leistų masiškai pirkti būstą. O jo paskolų kol kas irgi nepulta imti.

„Lėšų šaltinis šiuo atveju tikrai nėra bankų paskolos. Taigi, lieka du pagrindiniai variantai. Pirmas variantas – kad dalis kurį laiką šešėlyje besisukiojusių pinigų dabar lenda į dienos šviesą. Nekilnojamojo turto kainos stabilizavosi, tad galbūt žmonės daugiau tų lėšų nusprendė vis gi investuoti į nekilnojamąjį turtą. Kitas šaltinis yra emigrantų atsiųsti pinigai“, – tvirtina banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Spėjama, kad neaiškumas pasaulio akcijų rinkose, mažos palūkanos už indėlius ir Lietuvos ūkio atsigavimas toliau skatins nekilnojamojo turto pirkimą. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...