captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naftą išgaunančios šalys nepasirengusios Naftos eros pabaigai

Mažėjanti pasaulio priklausomybė nuo naftos ir pinganti šios žaliavos kaina biržose kelia nerimą aibei nuo gamtinių turtų eksporto priklausančių valstybių. Kuomet nafta ir dujos nebebus pagrindinis transporto priemonių kuro ir šildymo šaltinis, žaliavas eksportuojančioms šalims išmuš atpildo valanda, rašo naujienų svetainė foreignpolicy.com
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Mažėjanti pasaulio priklausomybė nuo naftos ir pinganti šios žaliavos kaina biržose kelia nerimą aibei nuo gamtinių turtų eksporto priklausančių valstybių. Kuomet nafta ir dujos nebebus pagrindinis transporto priemonių kuro ir šildymo šaltinis, žaliavas eksportuojančioms šalims išmuš atpildo valanda, rašo naujienų svetainė foreignpolicy.com

Didžiausia naftos produktų dalis visame pasaulyje tenka šildymui ir motorinių transporto priemonių kurui. Vien tik JAV du trečdaliai šalyje suvartojamos naftos tenka benzino gamybai ir šildymui. Likusi dalis naudojama lėktuvų kuro, plastiko ir propano gamybai.

Nepaisant to, kad naftos produktų nenaudojančių automobilių gamyba į priekį juda lėtai, pažanga apčiuopiama. Tai reiškia, kad iš naftos gavybos gaunamų pajamų kritimas per ateinančius dešimtmečius pirmiausia bus užfiksuotas tose šalyse, kurios neatranda naujų telkinių, pavyzdžiui Nigerijoje ir Saudo Arabijoje.

Ką mažėjanti naftos paklausa reiškia nuo jos eksporto priklausančioms žaliavinėms valstybėms? Dalis šalių bus priverstos didinti mokesčius, kurie turėtų kompensuoti naftos įplaukų mažėjimą.

Tačiau įvairiose Persų įlankos ir Afrikos šalyse mokesčių nemokėjimas yra plačiai paplitęs, dėl to tik naftos doleriai yra pajėgūs subalansuoti šių valstybių biudžetus.

Puiki naftos valstybių tikrovės iliustracija yra 2005 – 2007 m. ekonomistų Andreaso Buuehno ir Friedricho Schneiderio atliktas tyrimas apie šešėlinę ekonomiką. Apskaičiuota, kad šešėlinė ekonomika siekia daugiau nei pusę Nigerijos BVP, o Rusijoje, Čade, Mianmare ir Dramblio Kaulo Krante viršija 40 proc. BVP.

Net ir gaudamos milijardus dolerių iš naftos gavybos, šios šalys nesugeba suteikti kokybiškų viešųjų paslaugų.

Nigerija, Mianmaras ir Čadas turi vienas iš neefektyviausių ekonomikų visame pasaulyje. Naftos ir dujų kainoms krentant, daugelis šių šalių gali tiesiog žlugti.

Ar egzistuoja koks nors problemos sprendimo būdas?

Naftą eksportuojančios šalys gali panaudoti gaunamas pajamas ekonomikos diversifikavimui, tačiau kol kas tokių žingsnių nematyti.

Remiantis Pasaulio banko duomenimis, nė viena šalis, kurioje naftos pajamos atsakingos už penktadalį sukuriamo BVP, per tris dešimtmečius nuo 1983 iki 2012 m. nesumažino šios dalies.

Šalys su mažiausiai diversifikuotomis ekonomikomis, kuriose dėl naftos ir dujų gavybos sukuriama mažiausiai 40 proc. BVP, yra Kongas, Libija, Kuveitas, Saudo Arabija, Irakas, Gabonas, Angola ir Omanas.

Persų įlankos šalių situacija geresnė, nes jos turi gausius stabilizacinius fondus, dėl to nėra tokios jautrios naftos kainų svyravimui. Kitur padėtis yra prastesnė.

Tokioms šalims kaip Angola, Irakas ar Kongas bus labai sunku prisitaikyti prie pasaulio, kuriame nafta nevaidins tokio svarbaus vaidmens. Tačiau kuo anksčiau jos pradės savo ūkių pertvarkas, tuo mažiau jos nukentės ateityje.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...