captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Tomkus: yra įvairių pramonės šakų, kurios gali rasti vietą kosmoso srityje

Programuotojai, lazerių technologijų žinovai, puslaidininkinių medžiagų specialistai, mechatronikos ekspertai – visi jie ir kiti puikūs Lietuvos specialistai savo žinias gali pritaikyti kosmoso pramonėje. Taip interviu LRT radijui kosmoso ekonomikos konferencijoje sako Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. „Tai nebūtinai turi vadintis kosmosu. Tai yra žinios, kurios gali būti, yra pritaikytos kosmoso srityje“, – įsitikinęs jis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Programuotojai, lazerių technologijų žinovai, puslaidininkinių medžiagų specialistai, mechatronikos ekspertai – visi jie ir kiti puikūs Lietuvos specialistai savo žinias gali pritaikyti kosmoso pramonėje. Taip interviu LRT radijui kosmoso ekonomikos konferencijoje sako Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. „Tai nebūtinai turi vadintis kosmosu. Tai yra žinios, kurios gali būti, yra pritaikytos kosmoso srityje“, – įsitikinęs jis.

V. Tomkaus manymu, dabar didžiausią įtaką turi įmonės, išvystę pardavimo tinklus ir informacijos sistemą. „Tai yra visų pirma tokios interneto milžinės, kaip „Google“, „Facebook“, „Amazon“, kurios tam tikra prasme netgi valdo pasaulį, nes kas turi informaciją, tas turi galimybę vienaip ar kitaip paveikti – tiek visuomenę, tiek pirkėjus. Turime tiesiog surasti nišą šioje sistemoje“, – mano V. Tomkus.

– Pone Tomkau, Europos Komisijos (EK) atstovas kalbėjo apie tai, kokie yra Europos planai, kalbant apie kosmosą, šiek tiek buvo diskutuojama apie galimybes, kaip jungti verslą, ekonomiką ir kosmines technologijas. Kokie, Jūsų manymu, būtų efektyvūs būdai, kaip sulieti šias dvi sritis – verslą ir kosmosą?

– Šiais metais Lietuva iš tikrųjų gana daug pasiekė, pasirašydama partnerystės sutartį su Europos kosmoso agentūra ir studentų stažuočių sutartis su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kosmoso agentūra NASA. Iš tos pusės, be abejo, turime žiūrėti, kaip galėtume surasti savo sumaniąsias nišas, kaip komercializuoti savo produktus, ir tai nėra taip paprasta, nes Europos Sąjunga (ES) taip pat nėra vienalytė: yra didesnių valstybių, yra ir mažesnių. Be abejo, didesnės valstybės turi didesnę įtaką.

Iš tiesų Europoje yra nusistovėjęs toks modelis, suformuota gana griežta piramidė, t. y. didžiuosius kontraktus vis dėlto gauna didelės įmonės, tokios, kaip „Airbus“ grupė, OHB, SSTL, na, o mažiesiems dažniausiai tenka dirbti su didžiaisiais. Tai, be abejo, nėra blogai, nes tokiu būdu galima įgyti patirties, užsitikrinti daugiau ar mažiau stabilias pajamas. Kita vertus, labiau norėtųsi turėti ir kitas perspektyvas, t. y. balansuoti, ieškoti kitų partnerių. Tokie partneriai galėtų būti naujosios komercinės įmonės, kurių šiuo metu yra gana daug. Jų yra JAV, visų pirma Kalifornijoje, Silicio slėnyje. Jų pagrindinis tikslas yra pritaikyti kosmoso duomenis informacinėse technologijose. Manyčiau, kad turėtume ieškoti įvairių ryšių – tiek su Europa, tiek su Amerika, tiek su trečiosiomis šalimis – ir turėti gerą investicinį krepšelį.

– Ką tik varčiau programą „Horizontas 2020“, kur yra įvairiausių projektų, kalbant apie kosmines technologijas, kartu susijusias ir su kasdieniais žmogaus poreikiais. Pavyzdžiui, medžiaga iš voro tinklo gali padėti lūžusiems kaulams gydyti, robotas gaisrininkas – gelbėti žmones, taip pat siekiama mažinti lėktuvų keliamą triukšmą. Estai, latviai, kiek teko matyti, prisijungia prie šių projektų. Pavyzdžiui, estai, kartu su kitomis šalimis, sieks gryninti mūsų kvėpuojamą orą, o latviai, kartu su kitomis šalimis, pasitelkdami „Formulė-1“ patirtį, gerinti traukinių infrastruktūrą. Lietuvos nėra. Kodėl?

– Lietuviai irgi bendradarbiauja šiose programose, tik jų gal ne tiek daug yra būtent kosmoso programose. Tai yra žmonės, kurie jau seniai dirba savo srityse, pavyzdžiui, puslaidininkinių medžiagų specialistai, lazerių technologijų specialistai, mechatronikos specialistai. Turime tų projektų, bet jie nėra vadinami kosminiais projektais. Manyčiau, kad visos šios sritys tikrai galėtų rasti pritaikymą ir kosmoso technologijų srityje. Kitais metais planuojama paskelbti „Ateities technologijų programą“, kurioje irgi sudėta daug žodžių apie tai, kad tos technologijos gali būti taikomos kosmose, bet pati programa vadinasi „Ateities technologijų programa“.

– Ar Lietuvoje?

– Taip, Lietuvoje. Tai – Lietuvos mokslo tarybos skelbiama programa. Sakyčiau, kad yra įvairių pramonės šakų ir įvairių gyvenimo sričių, kurios gali rasti savo vietą kosmoso srityje. Ir įvairūs žmonės taip pat gali surasti savo nišas ir pritaikyti savo žinias kosmoso srityje. Žodžiu, tai nebūtinai turi vadintis kosmosu. Tai yra žinios, kurios gali būti, yra pritaikytos kosmoso srityje.

– Kelias sritis įvardinote. O ar yra daugiau sričių, kur Lietuva galėtų ateityje „iššauti“, pirmauti, būti labai ryškia, kalbant apie tą kosmoso pramonę?

– Aš vėlgi neakcentuočiau to žodžio „kosmosas“, nes dabar didžiausią įtaką turi įmonės, kurios turi išvystytus pardavimo tinklus, išvystytą informacijos surinkimo sistemą. Tai yra visų pirma tokios interneto milžinės, kaip „Google“, „Facebook“, „Amazon“, kurios tam tikra prasme netgi valdo pasaulį, nes kas turi informaciją, tas turi galimybę vienaip ar kitaip paveikti – tiek visuomenę, tiek pirkėjus. Turime tiesiog surasti nišą šioje sistemoje. Tikrai galime pasigirti gerais pasiekimais programavimo srityje, yra visa eilė įmonių, kurios kuria programas, parduoda „Apple“ parduotuvėse įvairius žaidimus, animacijas. Visos šios žinios gali būti pritaikytos. Greičiausiai pinigai ateis iš tradicinių sričių. Tai būtų įvairios pramonės šakos, transporto reguliavimas, įmonių resursų valdymas ar telekomunikacijos – tai, ko mums reikia kiekvieną dieną. Bet dažnai nesusimąstome, kad ta informacija arba ryšys gali būti sukurtas naudojantis kosmoso technologijomis.

– Kokios konkrečios naudos galima tikėtis iš šios konferencijos, kalbant apie kosmoso ateitį ir Lietuvos indėlį į ją? 

– Šioje konferencijoje turime tikrai įdomių prezentacijų, visų pirma iš ES, Europos kosmoso agentūros. Galime išgirsti apie artimiausius planus, artimiausius kvietimus, kurie bus paskelbti jau šį mėnesį. Bet, kita vertus, taip pat turime atstovų iš JAV, net iš tolimesnių šalių, galime užmegzti ryšius. Kaip visada konferencija yra ne tik prezentacijos, tai yra galimybė susipažinti, užmegzti kontaktus ir planuoti vystyti savo veiklą – tiek mokslinę, tiek ir komercinę.

– Turbūt svarbiausia yra bendravimas ir neoficialiosios dalys, asmeniniai pokalbiai?

– Manau, kad didžiausia pridėtinė vertė yra sutikti reikiamus žmones ir aptarti su jais bendradarbiavimo planus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...