captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansinių sandorių mokestis: nauda ar našta?

  Būsimoji valdžia norėtų labiau apmokestinti bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves. Todėl ir Lietuvoje gali būti įvestas finansinių sandorių mokestis.  
 
Europos komisaras Algirdas Šemeta, EPA-ELTA nuotr.
Europos komisaras Algirdas Šemeta, EPA-ELTA nuotr.

Būsimoji valdžia norėtų labiau apmokestinti bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves. Todėl ir Lietuvoje gali būti įvestas finansinių sandorių mokestis.

Europos komisaro Algirdo Šemetos stumiamas finansinių sandorių mokestis sulaukė pritarimo ir Lietuvoje, rašo „Lietuvos rytas“.

Kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius mano, kad jis Lietuvai būtų naudingas. Todėl būsima valdžia tikrai svarstys galimybę įvesti šį mokestį.

Kai kurie ekspertai įspėjo, kad jis bus paprasčiausiai užkrautas ant klientų pečių. Tačiau nesutariama, kokios naudos gautų biudžetas.

Pajamas skaičiuoja skirtingai

0,1 proc. sandorio vertės. Tokį mokestį turėtų mokėti finansinės institucijos, jei naujovei pritartų naujasis Seimas.

Mokestis būtų taikomas prekybai akcijomis arba obligacijomis.

Gyventojai tokiu atveju nebūtų apmokestinami, nes nei paskoloms, nei draudimo sutartims ar mažų įmonių veiklai šis mokestis nebūtų taikomas.

„Aš esu už tokį mokestį“, – neseniai prisipažino A. Butkevičius. Tiesa, dėl to dar vyktų diskusijos koalicijoje.

Kiek Lietuvos biudžetas gautų iš to pajamų? Kol kas niekas tiksliai neskaičiavo. Todėl tikėtina suma gerokai svyruoja.

„Aš esu įsitikinęs, kad tai per metus būtų dešimtys milijonų litų ir galbūt dar daugiau“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo eurokomisaras A. Šemeta.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas abejojo, ar per metus būtų surenkama daugiau nei 10 milijonų litų.

Perkeltų ant klientų pečių

Aišku viena: bankininkams neramu dėl to, kad šiam mokesčiui pritaria naujai išrinkta valdžia. „Nauda Lietuvos viešajam sektoriui būtų nedidelė, tačiau privataus sektoriaus sąnaudos būtų didesnės“ – sakė S. Kropas.

Jei bankų išlaidos išaugs, tai pajus ir klientai. „Paprasčiausiai šis mokestis būtų perkeltas ant klientų pečių”, – kritiškai nusiteikęs ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Sigitas Besagirskas.

Jo manymu, tai būtų smūgis ir Lietuvos finansinių instrumentų eksportui. „Šioje srityje mes ir taip smarkiai atsiliekame tiek nuo Estijos, tiek nuo Latvijos“, – aiškino S. Besagirskas.

S. Kropo teigimu, finansų sektoriaus įmonėms tai būtų nemaža administracinė našta, reikės daug investuoti į programinės įrangos parengimą.

 

Surinktų milijardus eurų

Tačiau Estija ryžtingai stojo į šalių, ketinančių įsivesti tokį mokestį, gretas.

Be jos, dar dešimtys Europos Sąjungos šalių pareiškė ketinančios įsivesti šį mokestį.

A.Šemeta mano, kad pajamos iš mokesčio šiose šalyse galėtų siekti dešimtis milijardų eurų per metus. Jei pritartų visos ES šalys, pajamos siektų net 57 miljardus eurų.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Bernard`as Cazeneuve`as mano, kad iš 11 mokesčiui pritariančių valstybių būtų surinkta daugiau nei 10 milijardų eurų per metus.

Beje, mokestis būtų taikomas tik tuo atveju, jei bent viena sandorio šalis yra įsikūrusi ES teritorijoje. Bankų asociacijos vadovui S.Kropui tai kelia tam tikrų abejonių.

„Labai abejoju, ar, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės finansų įstaigos bus pasirengusios atlikti labai daug sąnaudų reikalaujančias investicijas ir skaičiuoti bei pervedinėti mokesčius Lietuvos ar kitos šalies administracijai“, – pridūrė S. Kropas.

Baiminasi dėl pasitikėjimo

Už mokesčių politiką atsakingas eurokomisaras A. Šemeta įsitikinęs, kad šiuo mokesčiu siekiama svaresnio bankų indėlio į valstybių pajamų struktūrą.

Todėl nekeista, kad tokį mokestį ketina įsivesti didžiosios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija.

„Tačiau Lietuvoje, dar jaunoje ir besivystančioje finansų rinkos požiūriu šalyje, tai neigiamai atsilieptų rinkai“, – įspėjo banko „Finasta“ valdybos pirmininkas Andrius Barštys.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė anksčiau irgi kalbėjo, kad šis mokestis nebūtų reikšmingas biudžetui.

Tiek A. Barštys, tiek S. Besagirskas mano, kad tai būtų apribojimas, kuris atbaidytų investicijas.

„Dar vienas naujas mokestis nepadidintų pasitikėjimo Lietuva kaip pastovių mokesčių šalimi.

Nauji mokesčiai verslui yra ne tik neplanuotos išlaidos, bet ir signalas, kad nėra stabilumo“, – kalbėjo A. Barštys.

Tiesa, kitos 11 ES šalių, kurios tokiu būdu žada labiau apmokestinti bankus, dėl to mažiau nerimauja.

Fondų valdytojams – našta

Privačių pensijų fondų valdytojai savo kišenėse taip pat turės paieškoti pinigų mokesčiui.

Mat įstatymas yra numatęs 1 procento ribą kaip fondo valdymo mokestį.

„Vadinasi, pensijų fondų dalyviai naujojo mokesčio nepajus, nes jį turėsime sumokėti mes patys iš savo išteklių”, – teigė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jis įsitikinęs, kad kertama ne ta šaka. „ES nori suvaldyti spekuliacinius sandorius, tačiau pensijų fondai tuo juk neužsiima“, – tikino Š. Ruzgys.

Investicinių fondų dalyviams sandorių mokestis būtų tiesiog papildoma našta.

Paslaugos brangtų neilgam?

Kol investuotojai ir bankininkai protestuoja prieš naują mokestį, nepriklausomi ekspertai siūlo pažvelgti į jo privalumus.

Bankai ir kitos finansinės institucijos turi būti apmokestinamos labiau bent jau dėl to, kad kilus krizėms visuomenei tenka dengti jų nuostolius.

Taip mano Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Todėl jis tvirtai pasisako už tokio mokesčio įvedimą ir Lietuvoje. O bankininkų nerimą vadina natūralia reakcija – juk jie gina savo interesus.

 „Žinoma, finansų institucijos šį mokestį gali perkelti ant klientų pečių. Tačiau tas poveikis būtų trumpalaikis, paslaugos brangtų tik simboliškai“, – teigė R. Lazutka.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...