captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaunas vėl tampa aviacijos pasaulio užkampiu

Ne vienus metus augimo tempais džiuginęs ir stebinęs Kauno tarptautinis oro uostas nuo šiandien vėl tampa eiliniu aviacijos pasaulio užkampiu. Tai jau pajuto Kauno viešbučiai ir restoranai. Kai kurie jų tokio smūgio gali ir nepakelti. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ne vienus metus augimo tempais džiuginęs ir stebinęs Kauno tarptautinis oro uostas nuo šiandien vėl tampa eiliniu aviacijos pasaulio užkampiu. Tai jau pajuto Kauno viešbučiai ir restoranai. Kai kurie jų tokio smūgio gali ir nepakelti.

Liko emigrantiniai reisai

Nuo šiandien Kauno oro uosto terminalas panėšės į muziejų. Dvejus metus trukusi euforija, kai čia kunkuliavo gyvybė, baigėsi. Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ skrydžių skaičių į Kauną mažina keletą kartų: „Ryanair“ lėktuvai Karmėlavoje kils ir leisis vos po 2–3 kartus per dieną, o be persėdimų jais nuskristi galima tik į keturis miestus – Londoną, Bristolį, Dubliną ir Frankfurtą. Šie reisai tautos vadinami emigrantiniais.

„Kaunas dar nesuprato, ką prarado, bet padariniai bus skaudūs. Mes, viešbučių savininkai, jau jaučiame“, – „Kauno dienai“ sakė „Daugirdo“ ir „Perkūno namų“ viešbučių bendraturtis Vidimantas Žekas.

Viešbučiai klientų skaičių gali prognozuoti iš anksto, nes atostogas planuojantys turistai dažniausiai gyvenamosios vietos paieška susirūpina likus 2–3 mėnesiams iki atvykimo. Kauno viešbučiai jau mato, kad lapkritis – tuščias.

Priežastis akivaizdi: sausra prasideda su ta diena, kai „Ryanair“ nutraukia didžiąją dalį skrydžių.

Labiausiai pasiges suomių

„Ryanair“ keleiviai viešbučius dažniausiai užsisako per vieną užsakymų sistemą. Pavyzdžiui, liepai per šią sistemą gavome 194 užsakymus, o lapkričiui turime 21. Skaičiai iškalbingi“, – atsiduso „Kauno“ viešbučio direktorius Šarūnas Mereckas.

Kauno viešbučiuose „Ryanair“ oro linijomis atskraidinti keleiviai sudarydavo nuo vieno iki dviejų trečdalių visų klientų.

Labiausiai viešbučiais ir restoranai gaili reiso į Suomiją, Tamperę. Kai kurie viešbučiai skaičiuoja, kad suomiai sudarydavo iki trečdalio visų klientų.

Išgyvens ne visi

Viliamasi, kad reisas iš Suomijos ir dar keli skrydžiai pavasarį gali būti sugrąžinti, tačiau iki pavasario gali išgyventi ne visi.

„Kai kuriems viešbučiams gali tekti kelti klausimą, ar ne laikas užkalti langus. Skrydžiai nutraukiami pačiu blogiausiu metu. Rudenį surasti klientų daug sunkiau, o išlaidos padidėja, nes prasideda šildymo sezonas. Viliamės, kad pavasarį dalis skrydžių vėl bus atnaujinti, tačiau pavasario dar reikia sulaukti“, – niūrią žiemą viešbučiams prognozavo „Magnus“ viešbučio direktorė Ilona Godelienė.

Dėl išlikimo labiausiai baiminasi žemesnės klasės viešbučiai. Jų nuomone, brangesnieji dar gali mažinti kainas, o mažesni – jau ne.

Į Karmėlavą atskridę turistai pildė ne tik viešbučių, restoranų, parduotuvių, bet ir viso Kauno biudžetą. Kauno rajone klestintis oro uostas sukūrė daug darbo vietų.

Miestas be oro kelių neįdomus

„Kauno centras atgijo per pastaruosius dvejus metus – nuo tada, kai „Ryanair“ lėktuvai į Kauną ir iš jo pradėjo skraidyti naujais reisais. Dabar jų nebelieka, o tai turės įtakos ir miesto plėtrai, ir finansinei padėčiai“, – neabejoja Š. Mereckas.

Viešbučių darbuotojai pastebėjo, kad dažnas turistas į Kauną užklysdavo todėl, kad čia jau buvo pabuvoję jų artimieji ar pažįstami. Jau buvo užsisukęs nemokamos reklamos ratas, kuris šiuo metu yra stabdomas. Ar ilgai Kauną prisimins užsienio turistai?

„Jei į miestą negali patekti oru, jis nebebus įdomus pasauliui. Turistų į jį nepriveši jokiais kitokiais keliais“, – įsitikinęs restorano „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis.

Svajonės subliūško

Prieš porą metų savo bazę Kaune atidariusi aviakompanija „Ryanair“ Kauno oro uostui žadėjo 120 skrydžių per savaitę ir milijoną keleivių per metus.

Kalbomis apie neišsemiamas galimybes maitintas Kauno miestas ir rajonas ėmė svajoti apie greičiausiai keleivių skaičių pasaulyje auginančio oro uosto vardą ir pagrindinę „Ryanair“ bazę Rytų ir Vidurio Europoje.

Svajonės subliūško šią vasarą, kai buvo paskelbta apie naują skrydžių tvarkaraštį (jis įsigalioja nuo šiandien). Lėktuvai su „Ryanair“ pavadinimu ant šono per savaitę atliks tik 16 skrydžių.

Verslininkai, Kauno miesto ir rajono vadovai įsitikinę, kad dėl tokio nuosmukio nemažą dalį kaltės turėtų prisiimti Susisiekimo ministerija.

Viltis – naujas ministras

„Dabartiniai skaičiai mūsų netenkina. Tai labai toli nuo ankstesnių susitarimų, kuriuose buvo kalbama apie 24 maršrutus ir iki milijono keleivių per metus. Optimizmo didelio nėra, bet aš tikiu, kad, pasikeitus Vyriausybei, prioritetai turėtų keistis“, – vylėsi Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Ministerija yra oro uostų savininkė. Jos įtaka visoms permainoms turėjo būti didžiausia“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Susisiekimo ministerija, kuriai visą kadenciją vadovavo liberalas Eligijus Masiulis, dabar atiteks socialdemokratams. Netrukus paaiškės naujojo ministro pavardė.

Kas perviliojo airius?

Susisiekimo ministerija prieš kelerius metus viešai deklaravo, kad Kaunas turi būti pigių skrydžių ir krovinių oro uostas, o Vilniaus oro uosto kainos bus įprastinės.

Vieša deklaracija sprogo kaip burbulas. Vien per šiuos metus iš Kauno į Vilnių „Ryanair“ perkėlė aštuonis skrydžius, Kaunui liko tik trupiniai.

Oficialiai teigiama, kad tai – konkurencinės kovos padarinys. Neva Airijos bendrovė „Ryanair“ visus kozirius į Vilnių metė siekdama konkuruoti su kita sostinėje veikiančia pigių skrydžių kompanija iš Vengrijos „Wizz Air“.

Vilniaus oro uoste tam sukurta palanki terpė – sumažinti mokesčiai.

Mersedesas ir paspirtukas

Ministro E. Masiulio patarėjas Martynas Čerkauskas tikino, kad aviakompanijoms taikomi mokesčiai Vilniaus tarptautiniame oro uoste (VTOU) sumažinti ne tam, kad iš Kauno galėtų pervilioti „Ryanair“.

„Taip, VTOU įkainius sumažino, tačiau jie vis tiek yra daug didesni nei Kaune. Tai tikrai padaryta ne tam, kad būtų perviliotas „Ryanair“. Vilniuje įkainiai buvo vieni didžiausių Europoje, nė viena kompanija nebenorėjo ateiti, Rygoje ir Taline buvo daug pigiau“, – pasakojo M. Čerkauskas.

Vis dėlto akivaizdu, kad pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ šia situacija susiviliojo, o Kauno oro uostas per žiemą čiulps leteną.

 „Ar jūs, būdamas tėvas, vienam savo sūnui pirktumėte mersedesą, o kitam lieptumėte važinėti to kito sūnaus paspirtuku? Taip su jai priklausančiais oro uostais pasielgė Susisiekimo ministerija“, – vaizdžiai apibūdino Kauno viešbučių bendraturtis V. Žekas.

Pasidarbavo tingūs politikai?

M. Čerkauskas tikino, kad dėl naujų skrydžių iš Kauno derybos tebesitęsia, svajojama apie 40 savaitinių skrydžių, tačiau realybė tokia, kad iš Kauno į Vilnių perkeliami penki maršrutai – į Briuselį, Lidsą, Liverpulį, Lutoną ir Oslą.

Prieš tai iš Kauno į sostinę buvo perkelti skrydžiai į Milaną, Barseloną ir Paryžių.

Iš viso praėjusių metų gegužę į Vilniaus oro uostą koją įkėlusios kompanijos „Ryanair“ lėktuvai iš sostinės jau skraido 14-a skirtingų maršrutų.

Būta kalbų, kad dėl naujų skrydžių į Kauną su „Ryanair“ Susisiekimo ministerija nė nesidera, esą tai tebuvo reklaminis triukas prieš Seimo rinkimus, o pagrindinė skrydžių perkėlimo iš Kauno į Vilniaus priežastis buvo į Briuselį ir kitus miestus skraidantys politikai, kurie tingėjo iš Vilniaus važinėti į Karmėlavą.

Būgštaujama, kad pigių skrydžių užsimanę ir juos gavę vilniečiai nesusiviliotų ir kitomis Kauno oro uoste esančiomis gerybėmis. Čia šiuo metu yra „Ryanair“ skrydžių bazė, tebevyksta didelio techninio aptarnavimo centro įrengimo darbai.

„Techninis lėktuvų aptarnavimas ir toliau lieka Kaune. Jie („Ryanair“ – red. past.) savo planų ir ketinimų neatsisako“, – teigė laikinai Kauno oro uosto generalinio direktoriaus pareigas einanti Jūratė Baltrušaitytė.

Laukia tragiška žiema

Antradienį Kauno oro uostas išplatino pranešimą, kad šių metų vasaros laikotarpis oro uostui buvo rekordiškai sėkmingas. Vis dėlto nuo rytojaus iki pavasario Kauno oro uostas aptarnaus tik apie 20 tūkst. keleivių per mėnesį – maždaug 3,5 karto mažiau nei per praėjusios žiemos mėnesius.

Tiek mažai keleivių oro uoste tebuvo prieš penkerius metus.

Laikinoji oro uosto vadovė J. Baltrušaitytė šių skaičių nebuvo linkusi komentuoti, tačiau teigė tikinti, kad nuo pavasario padėtis pasitaisys.

„Dalis skrydžių atšaukta tik todėl, kad įsigalioja žiemos tvarkaraštis. Tikiu, kad pavasarį bent dalis skrydžių bus sugrąžinta“, – sakė J. Baltrušaitytė.

Buvęs direktorius tyli

„Ryanair“ Kaune įsibėgėjo, kai Kauno oro uostui vadovavo Arijandas Šliupas. Iš pareigų jis pasitraukė kaip tik tuo metu, kai pigių skrydžių bendrovė nusprendė reisus perkelti į Vilnių.

A. Šliupas bene geriausiai galėtų papasakoti, kokie buvo pagrindiniai šio sprendimo motyvai, tačiau šiuo klausimu jis būna nekalbus.

„Į šiuos klausimus atsakyti atsisakau“, – dienraščiui ne kartą sakė A. Šliupas. Palikęs darbą oro uoste jis įsidarbino orlaivių aptarnavimo kompanijos „Litcargus“ komercijos direktoriumi. Vienas kompanijos klientų – „Ryanair“.

A. Šliupą ir J. Baltrušaitytę varžo griežtos konfidencialumo sutartys. „Ryanair“ kompanija yra pagarsėjusi kaip kibiais teisininkais apsistačiusi derybininkė, su kuria juokauti nerekomenduojama.

  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...