captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Chevron“ išėjimo nesureikšminęs A. Butkevičius JAV vilioja naujus investuotojus

Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius sugrįžo iš vizito po Jungtines Amerikos Valstijas, kur jam buvo surengtos ekskursijos ir parengtos paskaitos apie skalūnų dujų žvalgybos ypatumus. Premjeras įtikinėjo, kad Lietuva suinteresuota pritraukti skalūnų žvalgybos ir gavybos įmones.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius sugrįžo iš vizito po Jungtines Amerikos Valstijas, kur jam buvo surengtos ekskursijos ir parengtos paskaitos apie skalūnų dujų žvalgybos ypatumus. Premjeras įtikinėjo, kad Lietuva suinteresuota pritraukti skalūnų žvalgybos ir gavybos įmones.

Reikia manyti, Lietuvos vyriausybės vadovas nesipasakojo, kodėl žvalgybos konkursą laimėjusi bendrovė „Chevron“ ne tik pasitraukė iš konkurso, bet ir pardavė turėtas bendros įmonės akcijas bei iš viso uždarė savo biurą, ir kodėl pats Algirdas Butkevičius to visai nesureikšmino, nes bus ir kitų norinčių. Kas tie norintieji, pagyvensim – pamatysim, bet, kad Vyriausybės vadovo bendražygiai (o jie net labai aktyviai pasisakinėjo prieš „Chevron“ ir skalūnų žvalgybą) nuomonės nepakeitė, „Savaitė“ jau įsitikino.

Vaikštinėdamas po Pensilvanijos skalūnų gavybos įmonę, premjeras turėjo rausti iš gėdos – iš Lietuvos išvarytas amerikiečių investuotojas „Chevron“, metus kantriai tvėręs šūkavimus rusų kalba „Chevroną lauk“. Liepą amerikiečiai tyliai pardavė 2013 m. įsigytas „LL investicijų“ akcijas, uždarė savo biurą Vilniuje ir visiškai pasitraukė iš Lietuvos.

Premjeras pareiškė to nesureikšminąs ir išvyko dairytis naujų investuotojų: „Kalbant apie skalūnų dujas, buvo sudarytos nepaprastai geros sąlygos susipažinti su žvalgybos ir gavybos darbais.“

Kol kas Seime dūla dar balandį pateiktas siūlymas netradicinių angliavandenilių naftos ir dujų gavybą apmokestinti net 40 proc. mokesčiu. Valdančiųjų balsų dauguma pritarta, kad toks siūlymas būtų svarstomas toliau. Tarp balsavusiųjų – ir premjeras A. Butkevičius. Manoma, kad būtent po šių viražų „Chevron“ pasitraukė iš konkurso.

Tuo metu premjeras tikino, kad amerikiečiai nepalieka Lietuvos. Jis teigė esąs informuotas, kad pasitraukimo priežastis – nebaigta formuoti įstatymų bazė. Vyriausybė žada naują konkursą skelbti pavasarį, tačiau prieš tai Seimas dar turi pritarti įstatymų pataisoms, kuriomis ketinama vilioti potencialius investuotojus mokesčių lengvata – siūloma pirmus trejus metus skalūnų gavybą apmokestinti vos 1 proc. tarifu.

ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius sako, kad tokios priimamų sprendimų kaitos logiškai paaiškinti neįmanoma: „Vaizdžiai tariant, būtų galima pasakyti, kad Lietuva elgiasi taip, kaip ta aikštinga panelė, kuri atbaidė gerą jaunikį, o dabar jau velkasi mini sijoną, kad bet kokį kavalierių surastų. Labai prieštaringi, vienas kitam prieštaraujantys veiksmai, kai pernai tikrai gerą reputaciją turinti įmonė yra varoma lauk, pasitelkus didelių mokesčių grėsmę, o tuo pačiu metu šiemet siūlomos mokestinės atostogos, kad tik priviliotų bet kokią kompaniją dirbti su skalūnais.“

Regis, prie „Chevron“ išgujimo prisidėjusi Seimo valdančioji dauguma nėra linkusi keisti savo plokštelės – vyriausybės siūlymai gali būti atmesti. Už aplinkosaugą atsakingo komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas tikina, kad ne vyriausybė, o investuotojas turi aiškinti žmonėms, kad skalūnų gavyba nekelia grėsmės aplinkai.

„Ateinantis investuotojas turi atlikti pagrindinę funkciją, t. y. nuvažiuoti į tą kaimą, į tą vietovę, kalbėti su žmonėmis, įtikinti žmones, kad tai tikrai saugu. Įtikinti ir mane, ir kitus, kad tai saugu“, – aiškina A. Salamakinas.

Tačiau Delfi.lt apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas teigia, kad šalies investicinį klimatą kurią pati šalis: „Ji paruošia namų darbus ir tada kviečia investuotojus. Investuotojai žiūri, ar jiems priimtina teisinė bazė, žmonių nusiteikimas yra palankus, ir tada ateina. O to, kad investicinį klimatą turi paruošti investuotojas, dar nesu girdėjęs.“

A. Salamakinas siūlo palaukti, mat jis pernai inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar leidimas žemės gelmėse laidoti pavojingas atliekas neprieštarauja Konstitucijai. A. Salamakiną palaikė nemažai parlamentarų iš valdančiosios daugumos, ypač išrinktų Žemaitijoje. Baimė, kad bus užterštas geriamas vanduo žemaičius įbaugino ir išvijo protestuoti.

Po A. Butkevičiaus vizito į JAV A. Salamakinas linkęs dėl tautos susitaikymo leisti išžvalgyti, kokie klodai guli žemės gelmėse, tačiau daugiau – šiukštu ne. „Kalbėkime realiai, yra užsienio publikacijų, kurios kalba, kad skalūnų dujų burbulas Europoje sprogo. Nei lenkai, nei kiti tų skalūnų nerado“, – sako A. Salamakinas.

R. Bogdanas pastebi, kad A. Butkevičius yra teisus – juk dujos yra burbulas. „Tas burbulas sprogo ir pirmas burbulas išlindo Lenkijoje, atrodo, sausį.  Lenkijoje viename gręžinyje sausį buvo išpumpuoti pirmieji kubiniai metrai skalūnų dujų, tai yra faktas. Dar šiemet Lenkija pradės išgauti skalūnų dujas komerciniais kiekiais“, – sako apžvalgininkas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad A. Salamakino retorika keistai sutampa su Rusijos televizijos laidos teiginiais apie skalūnus, kurioje ekspertai aiškina, kad JAV skalūnų dujų revoliucija – tai ekonominė apgaulė, kuri netrukus sprogs it burbulas. Baltijos šalims rodytoje laidoje naudojami „Gasland“ filmo vaizdai, sukrėtę ne vieną lietuvį.

Tačiau neseniai dienraštis „Dallas News“ paskelbė, kad šį filmą užsakė „Gazprom“. Teksaso pareigūnai išsiaiškino, kad dabar į juoduosius sąrašus įrašytas „Gazprombank“ mokėjo JAV viešųjų ryšių agentūrai, ekologams ir net dviem buvusiems senatoriams. Apie tai, kad Rusija finansuoja antiskalūnines kampanijas Europoje, teigė ir neseniai kadenciją baigęs NATO generalinis sekretorius A. Rasmussenas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close