captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugiausiai uždirbantys sujudo dėl 35 litų

Nuo spalio 1 d. 35 Lt padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas pradžiugino ne visus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Nuo spalio 1 d. 35 Lt padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas pradžiugino ne visus.

Nors valstybės valdomų įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir buhalterių atlyginimai priklauso ir nuo minimalaus užmokesčio, šių darbuotojų Vyriausybės nutarimas nuo spalio 1 d. padidinti minimalią mėnesinę algą iki 1035 Lt piniginėms įtakos nepadarys.

Nenorėjęs prisistatyti vienos valstybės valdomos įmonės atstovas piktinasi, kad tokia politika gali atbaidyti gerus specialistus nuo valstybinę reikšmę turinčių įmonių valdymo.

„Kažkokia mistika: šalyje MMA kyla, o vadovams – ne, nors deklaruojama, kad (į valstybės valdomas įmones – red.) norma pritraukti kvalifikuotų specialistų“, – teigė jis.

Šiuo metu valstybės valdomų įmonių ir uždarųjų akcijų bendrovių (UAB), kurių daugiau nei 50 proc. akcijų priklauso valstybei, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.

Pagal Vyriausybės 2002 m. nutarimą, pastovioji dalis nustatoma minimaliosios mėnesinės algos dydžio koeficientais.

Kintamoji dalis priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų ir nustatoma atsižvelgiant į praėjusio ketvirčio įmonės veiklos rezultatų. Taip pat nustatyta, kad kintamoji dalis negali viršyti darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies.

Rugsėjo mėnesį patvirtindama didesnę minimalųjį mėnesinį atlyginimą Vyriausybė taip pat nurodė, kad minėtiems įmonių atstovams ir toliau „taikoma 850 Lt minimalioji mėnesinė alga“. Taigi, nesikeičia įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir buhalterių atlyginimų pastovioji dalis, o kartu negali kisti ir maksimali kintamoji atlyginimo dalis.

Vadovų atlyginimas turėtų priklausyti ne nuo bazinio dydžio

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis teigia, kad valdžios nuostata didinant minimalią mėnesinę algą valstybės valdomų įmonių atstovams palikti nepadidintus atlyginimus yra socialiai teisinga.

„Iš vienos pusės, mano nuomone, tai yra teisinga. Taip siekiama sumažinti pajamų diferenciaciją. Lietuvoje ji yra viena iš aukščiausių Europos Sąjungos šalyse ir tai didina įtampą visuomenėje, o šis sprendimas padeda sumažinti skirtumą tarp mažiausiai gaunančių ir daugiau“, – komentavo jis.

B. Gruževskis, pabrėžė, kad daugiau dėmesio reikėtų kreipti ne šių darbuotojų bazinių atlyginimų dydžiui, bet kintamajai daliai.

„Jų pajamas pirmiausia turėtų nulemti jų realus įdirbis ir įtaka galutiniam rezultatui. Lietuvoje yra labai blogai darbo apmokėjimo sistemoje: labai mažai įmonių vadovų, buhalterių atlyginimai turi kintamąsias atlyginimo dalis. Dažniausiai mokamas pastovus dydis“, – kalbėjo specialistas.

Pašnekovo teigimu, kuo įmonės darbuotojo pareigos atsakingesnės, aukštesnės, tuo didesnę dalį jo atlyginimo turėtų sudaryti kintamoji dalis, kuri priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų.

„Jei žmonės turi pretenzijų dėl atlyginimo, tai turėtų būti ne dėl bazinio dydžio“, – teigė jis.

B. Gruževskis pripažino, kad vis dėlto valstybės valdomų įmonių atstovų atlyginimų kintamosios dalies paskaičiavime galėtų būti didesnis lankstumas.

„Reikia galvoti, kaip iš vienos pusės užkirsti kelią diferenciacijai, bet iš kitos pusės diferenciacija – nieko blogo, jeigu jos pagrindą sudaro didesnės pastangos galutiniam rezultatui“, – pridėjo pašnekovas.

Vis dėlto specialistas paminėjo, kad kintamoji dalis ribojama pagal pastoviąją norint išvengti piktnaudžiavimų, tačiau tai taikoma tik dėl to, kad nėra griežtos kontrolės, kaip nustatoma kintama dalis.

Mano, kad atlyginimai nekonkurencingi

Bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse (angl. Baltic Institute of Corporate Governance) vadovas Paulius Martinkus sutinka, kad pagal dabar galiojančią tvarką valstybės valdomų įmonių svarbiausių asmenų atlyginimai nėra konkurencingi.

„Ko gero, tai nėra paslaptis, kad limitai, kurie nustatyti pagal Vyriausybės nutarimą, neatitinka rinkos sąlygų. Lubos, kurios yra nustatytos šiai dienai, yra gerokai žemiau rinkos vidurkio“, – teigė jis.

Pasak jo, pagal siūlomą gerąją praktiką ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai turėtų atitikti rinkos sąlygas.

„Norint pritraukti kompetentingus ir profesionalius vadovus, būtina tinkamai ir teisingai atlyginti. Dėl tų pačių vadovų konkuruoja tiek privatus, tiek viešasis sektorius. Tai, ko gero, net neverta kalbėti, kad atlyginimai turėtų būti virš vidurkio“, – tvirtino P. Martinkus.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close