captcha

Jūsų klausimas priimtas

Analizė: kiek pelno ir pajamų šilumininkams suneša didžiųjų miestų gyventojai

Pernai didžiausia pagal pajamas ir uždirbtą pelną Lietuvos šilumos tiekimo bendrove buvo „Vilniaus energija“ – jos pajamos iš vieno Vilniaus apskrities gyventojo per metus sudarė 904 litus, o pelnas – 123 litai, rodo DELFI prašymu „Creditinfo“ atlikta „Registrų centrui“ teikiamų finansų ataskaitų analizė.  
BFL nuotr
BFL nuotr

Pernai didžiausia pagal pajamas ir uždirbtą pelną Lietuvos šilumos tiekimo bendrove buvo „Vilniaus energija“ - jos pajamos iš vieno Vilniaus apskrities gyventojo per metus sudarė 904 litus, o pelnas – 123 litai, rodo DELFI prašymu „Creditinfo“ atlikta „Registrų centrui“ teikiamų finansų ataskaitų analizė.

„Šilumos tiekimo bendrovės daugiausia pajamų, skaičiuojant pagal pajamas vienam apskrities gyventojui, gauna Vilniaus apskrityje. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad bendrovių apskrityse aptarnaujamų gyventojų skaičius yra mažesnis nei bendras gyventojų skaičius. Be to, Vilniaus apskrityje yra daugiau realių gyventojų nei statistinių“, – dėstoma analizėje.

Antroje vietoje pagal pelną, gaunamą iš vieno įmonės veiklos regiono gyventojų, yra taip pat „Dalkia“ grupės įmonė „Litesko“. Bendrovės pelnas iš vieno gyventojo siekia 47 litus, o pajamos – 698 litus. Tačiau pagal pajamas antroje vietoje yra „Panevėžio energija“ su 748 litais pajamų ir 9 litų nuostoliu vienam regiono gyventojui.

Toliau rikiuojasi „Kauno energija“ (pelnas gyventojui – 40 litų, pajamos – 515 litų), „Klaipėdos energija“ (pelnas gyventojui – 24 litų, pajamos – 535 litų) ir „Šiaulių energija” (pelnas gyventojui – 0 litų, pajamos – 351 litų).

„Pajamos per pastaruosius 3 metus padidėjo visose apskrityse. Tačiau atotrūkis tarp pajamų yra ypač didelis. Pavyzdžiui, „Šiaulių energijos“ pajamos, perskaičiuotos vienam gyventojui, yra beveik 3 kartus mažesnės nei sostinėje“, – daro išvadą „Creditinfo“.

Be to, Vilniaus apskrityje veikiančios bendrovės taip pat pasižymi didžiausia savikaina, nors pastarasis rodiklis nuosekliai auga visose apskrityse: „Vilniaus energijos“ savikaina vienam regiono gyventojui pernai per metus sudarė 785 litus, „Panevėžio energijos“ – 706 litus, „Litesko“ – 566 litus, „Kauno energijos“ – 503 litus, „Klaipėdos energijos“ – 495 litus, „Šiaulių energijos“ – 335 litus.

Stambiausių pelnai didėjo

Stambiausių rinkos dalyvių pelnas prieš mokesčius pernai kito skirtingai: „Vilniaus energijos“, „Kauno energijos“ ir „Litesko“ pelnas prieš mokesčius per pastaruosius 3 metus didėjo, o likusių didžiųjų bendrovių mažėjo. Daugiausiai pelno pernai uždirbo „Dalkia“ grupės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.

Analizės duomenys rodo, kad „Vilniaus energijos“ ir „Kauno energijos“ pelnai augo daugiausiai ir nominalia, ir procentine išraiška dėl netipinių, nereguliarių pelnų iš kitų veiklų. Pavyzdžiui, „Vilniaus energijos“ pelnas 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 10 kartų.

„Visų pirma, veiklos sąnaudos 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo nuo 143 mln. litų iki 10 mln. litų. Sąnaudų sumažėjimą lėmė sumažėję atidėjiniai elektros kainoms ir ieškiniams. Antra, „Vilniaus energija“ uždirbo 24 mln. litų pelną iš kitos veiklos, daugiausia dėl sumažintų apyvartinių taršos leidimų pardavimo bei faktinės emisijos sąnaudų. Be to, bendrovės pelnui teigiamos įtakos turėjo nuo 32 mln. litų iki 11 mln. litų sumažėję nuostoliai iš finansinės ir investicinės veiklos, daugiausia dėl sumažėjusios paskolų ir lizingo palūkanų sąnaudos. Atmetus šias priežastis, bendrovė, tikėtina, būtų patyrusi nuostolį“, – vardijama „Creditinfo“ analizėje.

Tačiau 2011 m. įmonės pelno didžioji dalis buvo uždirbta iš pagrindinės veiklos. „Kauno energijai“2011 m. daugiau pelno leido uždirbti finansinė ir investicinė veikla, iš kurios gauta 6,3 mln. litų.

„Panevėžio energijos“, „Klaipėdos energijos“ ir „Šiaulių energijos“ pelnas prieš mokesčius 2011 m. mažėjo. 2011 m. šių bendrovių savikaina padidėjo vidutiniškai 5 proc., o pajamos – 2 proc.

„Paskutinių trejų metų finansiniai rodikliai rodo, kad „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir „Kauno energija“ sustiprino savo pozicijas, o „Panevėžio energija“, „Klaipėdos energija“ ir „Šiaulių energija“, nesuvaldydamos savikainų augimo, patyrė didesnius tiek pajamų, tiek ir pelningumo nuosmukius“, – sako kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Pelningos netipinės veiklos

 

„Vilniaus energija“ per ateinančią savaitę planuoja atsiųsti su „Dalkia“ grupe suderintą komentarą dėl pelną auginusių priežasčių, o „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas primena, kad pernai bendrovei žymiai padidinti pelną leido įmonei palankus teismo sprendimas.

„Byloje su Kauno termofikacine elektrine dėl investicijų nevykdymo laimėjome ir mums buvo priteista apie 6 mln. litų kompensacija už investicijų nevykdymą, o ji buvo skaičiuojama kaip finansinė veikla, dėl to 2011 m. buvo tokie pelningi, – paaiškina vadovas ir priduria, kad ankstesnių metų pelnai buvo prastesni. – 2009 m. buvo ypatingai didelis taupymas, nes įmonės finansinė būklė 2008 m. buvo prasta. Todėl 2009 m. sumažintos investicijos, labai griežtai taupyta ir bankų pasitikėjimas „Kauno energija“ padidėjo. 2010 m. pradėjome investuoti, nes gavome struktūrinių fondų paramą ir investicijų sąnaudos mums buvo mažesnės.“

Pelnas iš netipinių veiklų yra nurodomas įmonių pelno nuostolių ataskaitoje: joje išskirtas operacinis veiklos, t.y. pagrindinės veiklos, rezultatas, kita veikla, finansinės veiklos rezultatas ir kitos pelną lėmusios priežastys.

„Netipinės pajamos kartais lemia pelno augimą, bet, logiškai svarstant, neturėtų būti, kad netipinės pajamos reikšmingą augimą pelnui turėtų kasmet, jei tai yra tradicinis verslas. Netipinės pajamos dažniausiai yra gaunamos iš turto pardavimo arba įsigijimo, pavyzdžiui, jei pelningai buvo parduotas nekilnojamojo turto objektas, antrinė įmonė, taršos leidimai. Tuomet gaunamas vienkartinis pelnas, o jei jie buvo parduoti nuostolingai – vienkartinis nuostolis. Taip pat netipinis pelnas gali būti gaunamas iš finansinės veiklos, pavyzdžiui, palūkanų pajamų, valiutų kainų pokyčių, vertybinių popierių ir taip toliau“, – paaiškina investicinio banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, pastaraisiais metais įmonės dažnai netipinio pelno gaudavo sumažėjus sąnaudoms už paskolas ir išperkamosios nuomos sutartis, nes mažėjo tarpbankinės palūkanų normos, kaip „Vilniaus energijos“ atveju, o energetikos įmonės – ir pardavusios apyvartinius taršos leidimus.

„Paprastai, jei įmonės nesunaudoja taršos leidimų, jos gali juos parduoti ir gautas lėšas investuoti į tolimesnį šilumos emisijų mažinimą“, – sako „Finastos“ analitikas.

Palyginus didžiųjų miestų šilumos tiekėjų pajamas, 2011 m. sparčiausiai augo taip pat „Dalkia“ grupei priklausančių įmonių „Vilniaus energijos“ (7 proc.) ir „Litesko“ (8 proc.) pajamos. „Šiaulių energijos“ pajamos padidėjo 3 proc. Kitų bendrovių - išliko nepakitusios.

„Litesko“ tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį Alytuje, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Sargėnuose (Kauno m.), Palangoje, Telšiuose, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Biržuose, Kelmėje bei šių savivaldybių miesto tipo gyvenvietėse.

„Vilniaus energija“ kritikuoja analizę

„Vilniaus energija“ „Creditinfo“ atliktą „Registrų centrui“ teikiamų finansų ataskaitų analizę vadina nekorektiška, nes neatsižvelgiama į lemiančius faktus, pavyzdžiui, palyginant skirtingų miestų duomenis ir apskaičiuojant pajamų dalį, tenkančią 1 gyventojui, būtina atsižvelgti į skirtingą įvairių įmonių pajamų struktūrą.

„20 proc. „Vilniaus energijos“ pajamų sudaro pajamos iš kvotinės elektros energijos, už kurią sumoka ne Vilniaus, o visos Lietuvos elektros vartotojai, pardavimo. Nei „Šiaulių energija“, nei „Kauno energija“ didelių elektrą generuojančių šaltinių 2011 metais neturėjo. „Vilniaus energija“, skirtingai nei kitų miestų šilumos tiekimo įmonės, 30 proc. šilumos parduoda ne gyventojams, o verslo objektams ir įstaigoms. Kituose miestuose ši dalis yra daug mažesnė dėl mažesnės įstaigų koncentracijos ir nedidelio verslo įmonių skaičiaus“, – dėsto „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

Jis teigia, jog svarbu ir tai, kad atliekant tokio pobūdžio analizę iš kiekvieno miesto šilumos tiekėjo pajamų turi būti atimta kompensacija už nepadengtas kuro sąnaudas, kuri skirtinguose miestuose žymiai skiriasi, o Vilniuje yra didžiausia.

„Verta pažymėti, kad kompensacijos apimtis priklauso ne nuo įmonių užgaidų, o nuo politinių sprendimų. Reikia pastebėti, kad 2008 m. nepadengtos kuro sąnaudos, kuomet brangstant dujoms vieninteliame Vilniuje buvo atsisakoma keisti šilumos kainą, sudarė net 125 mln. Lt. Dabar šie nuostoliai yra kompensuojami (taip vadinamas „Imbraso mokestis“), tad nepagrįstai patirtus, o dabar kompensuojamus nuostolius laikyti pelnu, kaip daroma „Credintinfo“ analizėje, yra visiškai nekorektiška“, – sako N. Mikalajūnas.

„Vilniaus energijos“ duomenimis, bendrovės pajamos iš gyventojų 2011 metais už šildymą buvo 386 mln. litų su kompensacija arba 53 proc. visų pagrindinės veiklos pajamų. N. Mikalajūnas sako, jog 2011 metais bendrovės šilumos tiekimo veikla buvo nuostolinga, todėl teigti, kad gyventojai „sunešė“ „Vilniaus energijai“ pelno yra klaidinga, o „Vilniaus energijos“ nuostolis iš šilumos tiekimo veiklos 2007 m. sudarė 41,1 mln. Lt, 2008 – 122,9 mln. Lt, 2009 m. buvo fiksuotas pelnas 6,6 mln. Lt, o nuo 2010 m. vėl nuostolis 11,8 mln. Lt, 2011 m. – 33,3 mln. Lt.

„Kaip šiauliečiai galėjo mokėti 3 kartus mažiau, jeigu šilumos kaina Šiauliuose 2011 metais buvo didesnė nei Vilniuje, o šilumos suvartojimas tikrai nebuvo 3 kartus mažesnis nei sostinėje? Tai – akivaizdi nekompetencija“, – piktinasi N. Mikalajūnas.

www.DELFI.lt 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...