captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas išgelbėtų sunkiais laikais: kojinė, auksas ar euras?

Karinis konfliktas Ukrainoje trunka jau keletą mėnesių ir pabaigos vis dar nematyti. Vietinė valiuta nusmuko iki rekordinių žemumų, infliacija išaugo iki neregėtų aukštumų. Neramiai į agresyviąją kaimynę žvalgosi ir Lietuva. Ką daryti, kai šalyje kyla karinis konfliktas? Kaip geriausiai apsaugoti savo santaupas ir turtą?
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Karinis konfliktas Ukrainoje trunka jau keletą mėnesių ir pabaigos vis dar nematyti. Vietinė valiuta nusmuko iki rekordinių žemumų, infliacija išaugo iki neregėtų aukštumų. Neramiai į agresyviąją kaimynę žvalgosi ir Lietuva. Ką daryti, kai šalyje kyla karinis konfliktas? Kaip geriausiai apsaugoti savo santaupas ir turtą?

Finansų specialistai pastebi, kad kai šalyje kyla karinis konfliktas, kyla ir nepasitikėjimo bankais banga. Žmonės skuba atsiimti savo santaupas ir laiko jas namuose. Taip nutiko ir Ukrainoje.

„Ukrainiečiai sudėtingomis sąlygomis gyvena jau ilgai. Šalis skurdi, todėl vidutinis ukrainietis didelių santaupų neturi, o jei ir turi, tai dažniausiai jas kaupdavo tvirta valiuta: doleriais, eurais. Dar prieš karinį konfliktą santaupų pagrindas buvo tvirtos valiutos ir auksas.

Kilus konfliktui daug kas Ukrainoje skubėjo iš bankų atsiiminėti pinigus. Turtingesni ukrainiečiai jau iš anksto pasirūpino savo turtu: akcijas, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą įsigydavo ir laikydavo arba ofšorinėse zonose, arba Vakarų šalyse. Kiekvienas ukrainietis prarado daug dėl valiutos nuvertėjimo, jau nekalbu apie tą zoną, kur vyksta kariniai veiksmai, ten žmonės prarado viską“, – sako banko „Finasta“ fondų valdytojas Dainius Bložė.

Lietuviai susirūpino santaupomis

Ką daryti, jei karas grėstų ir Lietuvai? Kaip geriausiai apsaugoti savo santaupas? Ekspertas pataria, kad saugiausia yra turėti banko sąskaitą užsienio šalyje, kuriai negresia konfliktai. Ten patartina laikyti bent dalį savo pinigų, akcijų bei obligacijų.

Saugiomis šalimis laikomos Šveicarija, Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys, JAV.

D. Bložė tikina pastebėjęs, kad ir lietuviai pradėjo ruoštis galimiems neramumams.

„Dalis turtingesnių žmonių pradėjo ieškoti galimybių atsidaryti sąskaitas užsienio šalyse. Tai iš dalies lemia noras diversifikuoti savo turtą ir jį apsaugoti, bet vienas iš faktorių yra tai, kad išaugo geopolitinės rizikos ir žmonės jaučiasi nesaugūs.

Tačiau ruošimasis karui ir noras apsaugoti santaupas taip pat kainuoja. Kainuoja užsienyje atsidaryti sąskaitą ir laikyti ten pinigus, taip pat ir investicijos į auksą turi savo kainą. Jeigu kyla didelis konfliktas ar pasaulinis karas, auksas galėtų būti gera investicija, bet jis taip pat gali ir atpigti. Tuomet investuotojas patirtų nuostolių.

Kitas dalykas, auksas pats savaime neuždirba pinigų. Investicijos į jį negeneruoja pajamų, o investicijos į akcijas ar obligacijas augina pelną dividendų ar palūkanų pavidalu. Alternatyva auksui galėtų būti investicija į platų saugios šalies akcijų ir obligacijų indeksą“, – pataria D. Bložė.

Euras apsaugos

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas karo akivaizdoje pataria investuoti į valiutas: JAV dolerį, Šveicarijos franką ar Japonijos jeną. Neramiais laikais šios valiutos yra linkusios stiprėti, nes būtent į šias valstybes pervedami pinigai.

„Jei didėja neapibrėžtumas, neramumų galimybė, tai JAV ar Japonijos investuotojai grąžina pinigus į savo šalis ir jų valiuta pradeda stiprėti, nes jie parduoda visas kitas valiutas ir perka savo. O į Šveicariją suteka labai daug pinigų iš karų krečiamų valstybių. Tarkime, ir dabar Šveicarijos frankas yra labai sustiprėjęs lyginant su euru. Nes nemaža dalis tų pinigų, kurie pabėgo iš Ukrainos ir Rusijos atkeliavo į Šveicariją.

Apibendrinant galima sakyti, kad karinių konfliktų akivaizdoje dažniausiai perkamas auksas arba stipriosios valiutos. Iš tiesų, ir euras tampa ta saugia valiuta. Kadangi Lietuva netrukus taps euro zonos nare, galime nebepanikuoti“, – ramino Ž. Mauricas.

Tikisi pasipelnyti

Rusijos ir Ukrainos konfliktas išgąsdino daugelį šiose rinkose savo pinigus įdarbinusių žmonių. Nemaža dalis investuotojų išpardavė iki konflikto turėtą turtą. Tačiau ne visi pabėgo iš Ukrainos.

Pasak „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovo Aivaro Langės, nukritusios Rusijos ir Ukrainos kompanijų kainos pritraukė naujų investuotojų, kurie tikisi konfliktui pasibaigus ir kainoms atsistačius, išskirtinai sėkmingai uždirbti.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...