captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministerija ir verslininkai nesutaria dėl laikmenų apmokestinimo

Kultūros ministerija ir verslo atstovai nesutaria dėl naujos skaitmeninių laikmenų mokesčio administravimo tvarkos. Verslininkų nuomone, naujoji tvarka, kai mokestis už laikmenas yra renkamas kiekvieną mėnesį, verslui uždės didžiulius administracinius kaštus. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kultūros ministerija ir verslo atstovai nesutaria dėl naujos skaitmeninių laikmenų mokesčio administravimo tvarkos. Verslininkų nuomone, naujoji tvarka, kai mokestis už laikmenas yra renkamas kiekvieną mėnesį, verslui uždės didžiulius administracinius kaštus.

Tuo tarpu Kultūros ministerija pabrėžia, kad numatoma, jog mokesčio grąžinimas neįgaliesiems, iš Lietuvos išvykstantiems asmenims, taip pat tiems, kurie laikmenas naudos „profesionalioms reikmėms“, bus vykdomas nuolat, taigi ir mokestį reikia rinkti nuolat, ir kaltina verslininkus nenoru bendradarbiauti tobulinant mokesčio surinkimo reglamentavimą.

„Toks mokestis yra tiesiog absurdiškas, jis turėtų būti visiškai kitaip realizuojamas, negu kad dabar yra siūloma Vyriausybės. (...) Kodėl verslas tą mokestį turėtų mokėti dvylika mėnesių per metus, o tuo tarpu autoriai vieną kartą? Kodėl tokia nelygybė? Galbūt tiesiog galima realizuoti, kad vieną kartą per metus suskaičiuojamas mokestis yra sumokamas ir paskirstomas autoriams. (...) Jei jis būtų mokamas vieną kartą, tai administracinė našta būtų daug mažesnė, nes tik vieną kartą per metus reikia skaičiuoti, o kai yra nuolatiniai procesai, nuolat turės būti samdomas žmogus, kuris skaičiuos mokestį, pildys ataskaitas“, – situaciją aiškino „Žinių ekonomikos forumo“ valdybos narys Mindaugas Kiškis.

M. Kiškio teigimu, pačios ministerijos atlikti skaičiavimai rodo, kad kas mėnesį tokio mokesčio administravimas kiekvienai skaitmenines laikmenas savo veikloje naudojančiai įmonei kainuos apie 13 tūkst. litų, o Lietuvoje tokių įmonių yra apie du tūkstančius.

M. Kiškio manymu, verslas tokio mokesčio mokėti apskritai neturėtų, išskyrus tuos atvejus, kai laikmenos galiausiai yra parduodamos fiziniams asmenims. Jo teigimu, mokesčio našta galiausiai vis tiek kris ant visų – tiek ant verslo, tiek ant laikmenų pirkėjų.

„Infobalt“ pirmininkas Vytautas Vitkauskas taip pat pažymėjo, kad mokesčio grąžinimo sistema kol kas yra visiškai neaiški. Jis teigė, kad mokesčio įgyvendinimas gali privesti prie to, kad žmonės vis dažniau skaitmenines laikmenas ims pirkti internetu. Tai esą sumažintų tiek vietinių įmonių apyvartą ir pajamas, tiek jų įmokas į valstybės biudžetą.

„Mūsų teisininkai specialistai matydami, kad yra kompensuojama neįgaliems asmenims, taip pat žmonėms, kurie išveža tais laikmenas, jie grindžia tai, kad pats mechanizmas, pati tvarka diktuoja, kad mokestis turi būti mokamas visus metus“, – mokesčio mokėjimo kas mėnesį būtinybę aiškino kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

„Pirmojo pardavimo metu asmuo, perkantis įrangą arba laikmeną, sumoka kompensacinį atlyginimą. Jis kartą per mėnesį pagal pateiktus sąrašus pervedamas įgaliotai asociacijai. Tuomet, jei aš nesu fizinis asmuo, bet nusipirkau profesionalioms reikmėms, neįgalių asmenų reikmėms arba išvežimui iš Lietuvos, aš kreipiuosi į asmenį man tą sumokėtą atlyginimą grąžinti“, – taip grąžinimo sistemą apibūdino Kultūros ministerijos autorių teisių skyriaus vadovė Nijolė Matulevičienė.

Ji teigė, kad dabartinę sistemą, kai mokesčio surinkimas yra administruojamas per prekybininkus, pasiūlė pati „Infobalt“ asociacija, ir sakė, kad Kultūros ministerija siūlys tobulinti įstatymą, kad būtų grįžta prie prieš tai galiojančios tvarkos, kai į Lietuvą įvežamos laikmenos yra apmokestinamos pasienyje.

„Tikrai Kultūros ministerija pripažįsta, kad įstatymą reikėtų tobulinti, ir mes siūlysime jį tobulinti, kad būtų grįžtama prie to mokėjimo, kai įvežantys (skaitmenines laikmenas – ELTA) ir pagaminę asmenys susimoka, kad nebūtų tokio proceso. Pasiūlymas atėjo iš „Infobalt“, Seime įstatymas buvo priimtas, ir mes turime jį įgyvendinti“, – sakė N. Matulevičienė.

Ji teigė, kad verslininkų nuogąstavimai dėl esą išaugsiančių kaštų ir skaitmeninių laikmenų kainų yra skuboti: tais pačiais dalykais gąsdinama buvo ir 2003 m. priėmus ankstesnį įstatymą, bet kainų šuolio tada taip ir nebuvo.

Taip pat N. Matulevičienė sakė besitikinti, kad verslininkai pateiks savo pasiūlymus, kaip „profesionalių reikmių“ sąrašas, kuriuo remiantis bus sprendžiama, kokia veikla užsiimantis verslas gali tikėtis mokestį susigrąžinti, galėtų būti pildomas ir tobulinamas.

Kad administracinė našta gali reikšmingai išaugti, nemanė ir A. Gelūnas. Jo teigimu, metų pabaigoje bus atliktas tyrimas, ir jei paaiškėtų, kad ji tikrai išaugo, bus daromos įstatymo pataisos, bet kol kas neverta nerimauti.

Verslininkų skaičiavimus, kad mokesčio administravimo išlaidos gali siekti pusę milijardo litų, ir teiginius, kad didžioji surinkto mokesčio dalis tenka Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijai, jis pavadino „melagingais“.

„Manau, kad tiesiog į viešumą pateko melaginga informacija, ir tikrai reiktų labai atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokius dalykus. Šiandien, manau, kad tikrai tas paskaičiavimas (kad verslininkams naujo mokesčio administravimas gali kainuoti pusę milijardo – ELTA) yra skubotas, truputį juokaudamas pasakyčiau – iš piršto laužtas“, – sakė A. Gelūnas.  

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...