captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į sankcijų šalį sugrįžo sovietiniai tuščių lentynų laikai

Prekybos centruose nebėra parmezano, kainos šoktelėjo iki debesų, taikomos sankcijos smogia oligarchams – Vladimiro Putino draugams, rašo Nicola Lombardozzi laikraštyje „La Repubblica“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prekybos centruose nebėra parmezano, kainos šoktelėjo iki debesų, taikomos sankcijos smogia oligarchams – Vladimiro Putino draugams, rašo Nicola Lombardozzi laikraštyje „La Repubblica“.

„Kitaj Gorodo kvartale yra toks tipas, kuris parduos tau visko, ko tik pageidausi: ir parmezano, ir ispaniško kumpio. Bet pirma jam reikia paskambinti. Pirkinys tau atsieis dvigubai brangiau negu prieš porą mėnesių, bet tai bus gera prekė.

Šimtai slaptų telefono numerių perduodama iš lūpų į lūpas tarp rusų, kurie gali sau leisti nusipirkti prancūziško sūrio už pasakišką kainą, norvegiškos lašišos ir netgi šviežio jogurto ir grietinės iš nedraugiškos Ukrainos, – tvirtina korespondentas. – Bet jeigu tu esi vidurinės mokyklos mokytoja, kaip Olga Dmitrijevna, lieka tik atsidusti.“.

„Serbiški obuoliai? Niekada anksčiau nemačiau. Ir kainuoja triskart brangiau, – cituoja mokytoją korespondentas. – Rusiški obuoliai buvo neblogi, bet jie dingo. Jų per mažai, kad patenkintų paklausą. Jeigu galvosi tik apie benziną, liksi be obuolių, pieno ir kiaušinių, netgi bulvių dabar tenka paieškoti.“

„Amerikos ir Europos sankcijos darosi apčiuopiamos ir pridaro nuostolių, pirmiausia turtingiesiems, – teigiama straipsnyje. – Oligarchai, valdžiai artimi žmonės pradeda nerimauti ir kovoti tarpusavyje, kad išsigelbėtų.

Nėra laiko paprastiems žmonėms. Anksčiau rusai žinojo, kad toliaregiška vyriausybė įsteigė „gerovės fondą“ („Nacionalinės gerovės fondą. – Red.), į kurį patekdavo lėšos iš beprotiškų pajamų iš naftos ir kuris paprastiems piliečiams buvo garantija krizės atveju.

Tas fondas egzistuoja ir dabar, jame yra iki 80 mlrd. eurų, tačiau V.Putinas leidžia šiuos pinigus pačiu nenuspėjamiausiu būdu: atiduoda stambioms bendrovėms, kurios dėl sankcijų pateko į sunkią padėtį. Kad ir ta pati „Rosneft“, kuri ką tik kreipėsi su prašymu skirti jai didelę sumą, ir šis prašymas buvo patenkintas, kaip jau atsitiko su privačiais bankais, karinėmis gamyklomis ir metalurgijos kompleksais, kuriems taikomos JAV ir ES sankcijos“, – rašo straipsnio autorius.

„Kova už „gerovės fondo“ paskirstymą tik prasidėjo, ir ji niekaip nesusijusi su mokytoja Olga Dmitrijevna, kuri vos neverkia prie lentynos su vaisiais: „Kainos auga kiekvieną dieną, tai taip nervina!“

Moteris gauna šiek tiek daugiau kaip 250 eurų per mėnesį – tai vidutinis Rusijos žmonių darbo užmokestis. Dar prieš keletą mėnesių už šiuos pinigus buvo galima pragyventi, bet šiandien kainos, kaip teigiama Rusijos žiniasklaidoje, jau pakilo 35 procentais.

Benzinas kainuoja beveik 80 euro centų už litrą, o metų pabaigoje dar pabrangs. Rublio vertė ir toliau bauginamai krinta. Tūkstančiai šalies gyventojų jau pasistengė pasiimti savo santaupas iš bankų ir už jas įsigyti dolerių ar eurų.

Ekspertai prognozuoja, kad netrukus gali sugrįžti užsienio valiutos juodoji rinka kaip sovietų laikais ir valdant B.Jelcinui. V.Putinas sėkmingai įgyvendino faktiškai neįmanomą misiją sugrąžinti pasitikėjimą rubliu, bet dabar situacija artima krachui“, – teigia straipsnio autorius.

Didėjant krizei mažėja patriotizmas ir silpsta nacionalizmo banga. Dar rugpjūtį per 80 proc. Rusijos gyventojų palaikė Ukrainos separatistų kovą, o šiandien tokių yra tik 40 proc., teigia korespondentas. Olga Dmitrijevna kalba taip: „Karas Ukrainoje? Atsiprašau, bet aš turiu daug kitų problemų.“

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...