captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujų rinkų daromasi ir Malaizijoje

Ieškodamas naujų rinkų, Lietuvos verslas dairosi net į tolimąją Malaiziją, kurią laiko vartais į milžinišką pietryčių Azijos regioną. 
AFP/ Scanpix nuotr.
AFP/ Scanpix nuotr.

Ieškodamas naujų rinkų, Lietuvos verslas dairosi net į tolimąją Malaiziją, kurią laiko vartais į milžinišką pietryčių Azijos regioną. 

Tiesa, Lietuvos prekybos apimtys su šia šalimi kol kas yra tokio lygio, kad vertėtų kalbėti tik apie perspektyvas, bet viena pirmųjų kregždžių – jau yra. 

Saulės modulių gamintojai Malaizijoje statys pilotinę atsinaujinančios energijos jėgainę.

Į tolimą Malaizijos rinką besižvalgantys verslininkai sako – tai nėra lengva, bet verta. Malaizijos ekonomika auga – praėjusį ketvirtį 6.5 procento, gana aukštas gyvenimo lygis, didelė aukštos kokybės produktų paklausa.

„Sutartis nėra didelė – pusantro megavato pilotinė jėgainė. Mūsų piniginė dalis 1.2 mln eurų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tokia jėgainė gali aprūpinti 500-600 namų“, – teigia bendrovių grupės BOD vadovas Vidmantas Janulevičius.

Bendrovei, sako jos vadovas, dabar svarbiausia pristatyti savo gaminius. Įrodžiusi pranašumą prieš regiono šalių, pirmiausia Kinijos, produkciją, projektą planuoja plėtoti.

„Logiška būtų statyti gamyklą, kokią turime čia Vilniuje, pritraukiant Malaizijos ir kitų šalių investuotojų lėšas“, – tvirtina V. Janulevičius.

Ekspertai sako matą gerų perspektyvų Pietryčių Azijoje ir kitoms Lietuvos prekėms.

„Šiuo metu matome didžiules galimybes maisto produktų eksportui, logistikai, medicinos paslaugoms, energetikos, IT projektams, Lietuvos ūkiui diversifikuoti savo veiklą, kai kilo įtampa NVS“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas Aleksandras Izgorodinas.

„Į Malaiziją žiūrime kaip į regioną. Malaizija šalia Indonezijos, kur 240 mln. žmonių, šalia Tailando – 70 mln. Tai per metus vidutiniškai apie 5 proc. auganti rinka“, – tikina Lietuvos – Malaizijos verslo tarybos prezidentas Paulius Kunčinas.

Ekspertų nuomone, svarbu, kad laivai, iš Lietuvos iki Malaizijos plaukiantys apie 40 dienų, grįžtų ne tušti.

„Pervežimų kompanijos siūlo gana palankius tarifus – vienas 40 vietų konteineris už 1300 dolerių iki Malaizijos. Jeigu vežti aukštos pridėtinės vertės produktus, tonai tenka 5-10 proc. logistikai“, – kalba P. Kunčinas.

Į Lietuvą Malaizija norėtų eksportuoti vaisius, biokurą, perdirbtą palmių aliejų, tinkama vartoti pramonėje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close