captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų analitikė: Lietuva darbo užmokesčiu atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos

Lietuvoje išlieka darbo užmokesčio mažėjimo tendencija, tuo metu Latvijoje ir Estijoje jis auga. Taip skelbiama SEB bankų Baltijos šalių ekspertų parengtoje naujausioje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. Apie susiklosčiusios situacijos priežastis ir tai, kokių pokyčių galime tikėtis, LRT Radijas kalbėjosi su SEB banko Lietuvoje finansų analitike Julita Varanauskiene.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvoje išlieka darbo užmokesčio mažėjimo tendencija, tuo metu Latvijoje ir Estijoje jis auga. Taip skelbiama SEB bankų Baltijos šalių ekspertų parengtoje naujausioje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. Apie susiklosčiusios situacijos priežastis ir tai, kokių pokyčių galime tikėtis, LRT Radijas kalbėjosi su SEB banko Lietuvoje finansų analitike Julita Varanauskiene.

Pagal realųjį darbo užmokestį ir nedarbą, trys Baltijos šalys išsirikiuoja taip: pirmoje vietoje yra Estija, antroje – Lietuva, trečioje – Latvija. „Tačiau jei pažiūrėtume, kokiu greičiu iš duobės lipa kiekviena iš šalių, tai matytume, kad Lietuva šioje vietoje nusileidžia Latvijai“, – teigia finansų ekspertė. Ji linkusi tai sieti su tuo, jog Latvija į šią „duobę“ įkrito giliau ir esą dėl to kaimyninėje šalyje laipsniškas situacijos gerėjimas truputį žymesnis nei Lietuvoje.

J. Varanauskienė taip pat pažymi, kad nors darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Latvijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje, juos apskaičiavus paaiškėja, jog Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis 2 eurais vis dėlto yra didesnis. Nepaisant šio mums palankaus skirtumo, pernelyg džiaugtis nereikėtų. Nuo kitų metų sausio mėnesio Latvijoje gyventojų pajamų mokestis, kuris šiuo metu siekia 25 proc. ir yra didesnis negu Lietuvoje, sumažės vienu procentu. „Tada, matyt, atsitiks taip, kad mūsų nominalaus darbo užmokesčio padidinimo bus negana tam, kad išsilaikytume šiek tiek geresnėje pozicijoje negu Latvija“, – samprotauja J. Varanauskienė.

Tačiau galima pasidžiaugti tuo, kad Lietuvoje nedarbo lygis yra mažesnis nei Latvijoje. Anot finansų ekspertės, mūsų šalyje yra daugiau žmonių, kurie dirba už nedidelį atlygį, tuo metu Latvijoje – daugiau bedarbių. „Galbūt tai irgi turi šiokios tokios įtakos to darbo užmokesčio vidurkiui“, – svarsto finansų ekspertė.

Prognozės ne pačios šviesiausios

J. Varanauskienė paaiškina, jog realusis darbo užmokestis ir jo augimas yra skaičiuojamas iš nominalaus pokyčio. Pavyzdžiui, jei darbo užmokestis padidėja 100 litų, yra įvertinama, ar to užtenka, kad būtų kompensuotas prekių ar paslaugų brangimas.

Nuo 2009 m. pirmojo ketvirčio Lietuvoje galėjome stebėti didesnį ar mažesnį realiojo darbo užmokesčio mažėjimą kiekvieną ketvirtį. „Net jei ir pradėjo šiek tiek didėti absoliutus ar nominalus darbo užmokestis, jis didėjo lėčiau, negu augo kainos“, – paaiškino J. Varanauskienė.

Deja, darbo užmokesčio ateities prognozės Lietuvoje nėra labai šviesios. Remdamasi SEB banko duomenimis, finansų ekspertė apgailestauja, jog „kitais metais infliacija vis tiek turėtų išlikti šiek tiek didesnė negu darbo užmokestis“. Ir nors atskirais ketvirčiais galime tikėtis nedidelio realiojo darbo užmokesčio ūgtelėjimo, J. Varanauskienė tikino nematanti ryškių darbo užmokesčio pokyčių galimybių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...