captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbo duobė: darbdaviai atsisuka į tuos, kurių dar neseniai kratėsi

Prognozuojama, kad šiais ir artėjančiais metais užimtumas turėtų didėti ir į darbo rinką turėtų grįžti vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji. Nors statistika didelių pokyčių nerodo, kai kurie DELFI kalbinti pašnekovai teigė tai jau pajutę.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prognozuojama, kad šiais ir artėjančiais metais užimtumas turėtų didėti ir į darbo rinką turėtų grįžti vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji. Nors statistika didelių pokyčių nerodo, kai kurie DELFI kalbinti pašnekovai teigė tai jau pajutę.

Rugpjūčio pabaigoje „Swedbank“ paskelbė pranešimą, kuriame prognozuoja, kad dėl Rusijos pritaikyto plataus masto embargo visoms ES ir kitoms Vakarų šalims, suintensyvės konkurencija kitose rinkose, ieškant pirkėjų neparduotiems produktams įsigyti.

„Ekonomistų vertinimu, dėl pritaikytų ekonominių sankcijų gali būti prarasta iki kelių tūkstančių darbo vietų, o dėl padidėjusios geopolitinės įtampos ir blogėjančių lūkesčių bus sukurta šiek tiek mažiau naujų darbo vietų nei prognozuota anksčiau. Todėl nedarbo lygio prognozė šiems ir 2015 metams padidinama iki, atitinkamai, 10,9 ir 9,7 procento. Tačiau užimtumas toliau augs – šiemet užimtųjų skaičius padidės 0,8 procento, ir dar po 0,5 proc. didės 2015 ir 2016 metais“, – prognozuojama pranešime.

Dėl didėjančio užimtumo 2016 m. Lietuvoje turėtų dirbti apie 1,3 mln. žmonių, o nedarbas tesiekti 8,5 proc. Taip pat svarbu tai, kad nedarbas toliau mažės ne dėl užimtumo, bet dėl senstančios visuomenės. Tai reiškia, kad kuo toliau, tuo dažniau darbdaviai turės samdyti vyresnio amžiaus ar neįgalius žmones.

Tendencijas pastebi ne visi

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis DELFI sakė nepastebėjęs, kad darbdaviai labiau domėtųsi galimybe įdarbinti negalią turinčius žmones.

„Emigravus darbingiausiems Lietuvos piliečiams ir atsigaunant ekonomikai (o taip kažkada vis tiek atsitiks) darbdaviams liks tik dvi išeitys: importuoti darbuotojus iš trečiųjų šalių arba atsisukti į savus pagyvenusius ar neįgalius piliečius. Draugija šiandien sulaukia skambučių apie neįgaliųjų įdarbinimą tik iš vienos  rūšies darbdavių – socialinių įmonių, kurioms dėl subsidijų yra naudinga įdarbinti neįgaliuosius.“, – tvirtino Z. Jančauskis.

Didelį skaičių darbuotojų visoje Lietuvoje turinčių prekybos įmonių „Maxima LT“ ir „Norfos mažmena“ nuomonės išsiskyrė.

Bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis DELFI teigė, kad įmonė pastebi darbuotojų amžiaus kitimą.

„Specialių tyrimų nedarėme, tačiau matome, kad tarp mūsų darbuotojų daugėja vyresnio amžiaus žmonių“, – sakė D. Ryliškis.

Kitos pozicijos laikėsi „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė. Ji tvirtino, kad įmonėje kaip tik labiau pastebima priešinga tendencija – įsidarbinti siekia vis daugiau jaunų žmonių. Ypač tai pastebima vasaros sezono metu, bet, R. Saulytės teigimu, nemažai jaunuolių po to pasilieka dirbti toliau.

„Nors mūsų bendrovėje laukiami ir vyresnio amžiaus žmonės, išties kažkokios išskirtinės tendencijos, kad pastaraisiais metais darbintųsi daugiau vyresnių žmonių negu įprasta, mes neįžvelgiame“, – sakė pašnekovė.

Ekspertai mato ir kitų priežasčių

Kalbinti personalo atrankos ekspertai tikino, kad tiesos prognozėje yra ir tam tikras tendencijas jau galima matyti. Tačiau akcentavo, kad tai priklauso ir nuo pozicijos, į kurią kandidatuoja žmogus, bei įmonės politikos.

„Tendencija amžiaus didėjimo tikrai yra. Seniau darbuotojų amžiaus vidurkis buvo apie 30 metų. Dabar jis pakilo ir yra apie 33 ir daugiau, nes sensta visuomenė. Bet čia priklauso nuo įmonės politikos ir pozicijos, į kurią kandidatuojama. Jeigu tai yra, pavyzdžiui, marketingo sektorius, nėra skirtumo, koks darbuotojo amžius. Jeigu kalbame apie aptarnavimo sektorių, pavyzdžiui, restoranus, tai natūralu, kad tai pakankamai sudėtingas darbas ir vyresnio amžiaus žmogui bus per sudėtinga ten dirbti“, – DELFI sakė personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vykdančioji partnerė Laura Gylienė.

Personalo atrankos įmonės „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė atkreipė dėmesį ir į istorines tokios situacijos aplinkybes. Esą atgavus nepriklausomybę dauguma vyresnio amžiaus vadovų ir įvairių sričių specialistų nesugebėjo dirbti laisvoje rinkoje. Todėl joje atsirado daug jaunų žmonių, kurie lengviau adaptavosi prie naujų sąlygų.

„Atėjo labai daug jaunų žmonių ir turėjo galimybę prisitaikyti, todėl mūsų vadovų amžius prieš maždaug penkerius ar netgi daugiau metų Europoje buvo vienas jauniausių. Tai tikrai rodė, kad jaunų žmonių įtaka versle yra labai didelė, nes vyresni žmonės paprasčiausiai neturėjo patirties laisvo konkuravimo rinkoje. Galbūt dėl to jų kompetencijos nebuvo vertinamos“, – svarstė J. Lemešiūtė.

Pašnekovės nuomone, dabar vyresnio amžiaus žmonės dažnai yra vertinami dėl turimos patirties ir įgytų gebėjimų. Ji akcentavo, kad net ir naujai kuriamoms vadinamoms „startuolių“ įmonėms, kuriose dažniausiai dirba jauni žmonės, yra dažnai patariama savo komandoje turėti bent vieną vyresnio amžiaus žmogų, įgijusį patirties versle.

„Nepasakyčiau, kad tendencijos labai ryškios, bet tam tikra prasme noras turėti žmonių su patirtimi ryškėja šiuo metu. Bet aš nesakyčiau, kad taip yra dėl amžiaus. Taip yra dėl patirties turėjimo“, – sakė J. Lemešiūtė ir pridėjo, kad net dirbant su daugybe skirtingų sričių įmonių, tendencijos samdyti vyresnio amžiaus žmones neišryškėja, net ir atsižvelgiant į demografinę Lietuvos padėtį. Esą nemažą bedarbių dalį sudaro jauni žmonės, kurie turės įsilieti į rinką, todėl atsiradus didesnėms įdarbinimo galimybėms darbuotojų amžiaus vidurkis neturėtų smarkiai pakisti.

Statistika didelių pokyčių nerodo

Žvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis užimtų gyventojų skaičius didėja visose amžiaus grupėse.

2013 m. pirmąjį ketvirtį dirbo 94,6 tūkst. 15-24 metų amžiaus žmonių. Jų ženkliai padaugėjo trečiąjį ketvirtį – vasaros sezono metu – bet vėliau skaičius vėl nukrito. Šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo 101,2 tūkst jaunuolių.

Lyginant praėjusių ir šių metų pirmųjų ketvirčių vyresnio amžiaus žmonių rodiklius, taip pat pastebimas užimtumo didėjimas. 2013 m. pirmąjį ketvirtį dirbo 957,6 tūkst. 25-54 m. amžiaus ir 190,3 tūkst. 55-64 m. amžiaus žmonių. Šių metų pirmąjį ketvirtį jų skaičius padidėjo ir atitinkamai siekė 959,2 tūkst. ir 205,3 tūkst. žmonių.
Nors statistika rodo per pastaruosius metus ženkliai padidėjusį 55-64 m. amžiaus žmonių užimtumą, galima pastebėti, kad jaunų žmonių užimtumas taip pat padidėjo.

Jaunoji karta nejaučia lojalumo

Jauno ir vyresnio amžiaus darbuotojai skiriasi ne tik savo patirtimi, bet ir požiūriu. Kalbintos personalo ekspertės tvirtino, kad dažnai pastaruoju metu minimos kartos tikrai egzistuoja ir jos aiškiai skiriasi nuo vyresnio amžiaus žmonių.

„Aš pati iš pradžių labai skeptiškai vertindavau straipsnius apie tas X, Y, Z kartas, bet tikrai darbdaviai jaučia požiūrių pasikeitimą. Dalis darbdavių bando lanksčiai reaguoti ir prisitaikyti, kurdami įdomesnę, įtraukiančią ir labiau motyvuojančią darbo aplinką“, – sakė J. Lemešiūtė.

Pašnekovė teigė pastebėjusi, kad jaunesniems žmonėms labai svarbu ne tik turėti darbą, bet svarbu, kad darbas būtų prasmingas. Tai bene svarbiausias aspektas, kurio ieško profesiją besirenkantys jaunuoliai. J. Lemešiūtė užsiminė, kad jie nebūtinai nori karjeros aukštumų pasiekti greitai, bet nori suprasti, kodėl jie turi atlikti vieną ar kitą darbą.

„Manau, kad čia labai svarbu ir vadovams gebėti parodyti kuriamą vertę. Parodyti žmogaus augimo perspektyvas. Jeigu jis jas matys, tai tikrai atiduos pastangas. Tiesa, kartais darbdaviai, būdami vyresnės kartos atstovais, mano, kad žmogus šiaip turi dirbti, kad jam reikia dirbti. Tada atsiranda nesusikalbėjimas“, – aiškino ekspertė.

Abi pašnekovės tvirtino, kad lojalumas darbdaviui kaip vertybė jau yra senokai nublankusi. Esą dabar darbuotojai gali labiau prisirišti prie tam tikro projekto, bet ne prie pačios darbovietės ir daugiau dėmesio skiria į asmeninę naudą: ko jie darbovietėje gali išmokti ar pasiekti.

„Mes netgi vadiname, kad yra toks „pirmo darbo sindromas“. Vidutiniškai žmogus savo pirmame darbe išbūna pusantrų-dvejus metus. Jauni žmonės galvoja, kad tai yra pakankamas laikotarpis ir po to jie gali judėti toliau, nes čia jau jie viską, ką galėjo, išmoko. Pagrindinė motyvacija yra gauti, išmokti, tobulėti. Jeigu kompanija sugebėtų žmogų įtraukti ir pasiūlyti vis naujų iššūkių, tai galbūt to keitimo ir nebūtų“, – sakė J. Lemešiūtė.

Jai pritarė ir L. Gylienė, kuri atkreipė dėmesį, kad dirbti toje pačioje įmonėje, toje pačioje pozicijoje dešimt ar daugiau metų yra netgi nenormalu. Tai rodo, kad žmogus netobulėja ir nesiekia nieko išmokti. Tiesa, jos nuomone, jaunimui pereiti į kitą darbovietę yra ir kur kas paprasčiau, nes jie neturi įsipareigojimų bankui ar šeimų, kurias turi išlaikyti.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...