captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nuo ekologinio – prie paprasto ūkio

Spėriai gęsta ekologinių ūkių šeimininkų entuziazmas. Didesnėmis ES išmokomis gundęsi ir ekologijos idėją palaikantys gyventojai dažniau susimąsto apie tai, kad reikėtų grįžti prie įprasto ūkininkavimo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Spėriai gęsta ekologinių ūkių šeimininkų entuziazmas. Didesnėmis ES išmokomis gundęsi ir ekologijos idėją palaikantys gyventojai dažniau susimąsto apie tai, kad reikėtų grįžti prie įprasto ūkininkavimo.

Ekologinių ūkių skaičius pastaraisiais metais traukiasi – atbaido sumažėjusios Europos Sąjungos išmokos ir vis dar ne tokia didelė ekologiškų produktų paklausa.

Tiesa, anot Žemės ūkio ministerijos, tie, kurie atsilaiko, plečia savo dirbamuosius plotus.

Ką užaugina, išveža svetur

Biržų rajonas garsėja ekologiniais ūkiais. Pernai jų buvo 168, šiemet šis skaičius susitraukė iki 134. Šiame rajone, visai prie Latvijos sienos, ūkininkaujantis Romualdas Misevičius daugiausia augina ekologiškų grikių, o čia pat įsteigtoje perdirbimo įmonėje ruošiamos grikių kruopos.

Didžiausia produkcijos dalis iškeliauja svetur – į Vokietiją ir Daniją.

„Lietuvoje to nereikia, parduotuvių lentynos užverstos kinų produkcija“, – nusivylimo neslėpė R. Misevičius.

Tiesa, jo ūkyje auginami grikiai, kurių pakuotė puošta lietuviška trispalve, parduodami ir viename mūsų šalies prekybos tinklų.

„Sutarėme, kad mūsų ekologiškų grikių kaina būtų ne didesnė už įprastų grikių“, – sakė ūkininkas.

R. Misevičiaus ir jo žmonos, taip pat ūkininkės, Astos laukuose auga ir ekologiški žirniai, dobilai, avižos, pernai jie augino ir sojas, kurios pasirodė labai paklausios.

„Pagrindinė mūsų veikla ir pajamų šaltinis – žemės ūkis, o perdirbimas ir turizmas – papildoma. Ką uždirbame iš perdirbimo įmonės, skiriame ekologiniam ūkiui“, – kalbėjo R. Misevičius.

Grįžta prie įprasto ūkio

„Blogai ekologiniams ūkiams. Žmonos ūkis jau paskutiniai metai ekologinis. Nebeapsimoka – pajamos nebeatitinka išlaidų“, – rankomis skėsčiojo R. Misevičius.Paprastame ūkyje, kuriame naudojamos cheminės trąšos, iš vieno hektaro galima uždirbti 500 litų, o ekologiniame, laikantis sertifikuoto ūkio reikalavimų, – apie 740 litų.O kur dar derliaus nuostoliai? Vien iš idėjos negali dirbti“, – skaičiavo R. Misevičius.

Jis neslepia, kad ilgainiui ekologinės krypties gali atsisakyti ne tik žmonos ūkyje, bet ir saviškiame, o jau suaugęs sūnus griebsis mėsinės galvijininkystės.

Šeimininkai sukasi ir savo turizmo sodyboje, palei kurią vinguriuoja Nemunėlio upė. Kitapus jos – jau Latvija. Misevičiai čia siūlo apsistoti 80 svečių, visiems jiems pakloti savo gamybos grikių lukštų čiužiniai ir pagalvės.

„Mes norime susikurti uždarą ratą – patys užauginame, perdirbame, patys parduodame. Aišku, savo kaimo turizmo sodyboje naudojame savo produkciją, tačiau mums dar stinga vištų ir galvijų“, – aiškino ūkininkai.

Ūkyje iš viso dirba 17 žmonių.

„Dabar turime gerą komandą, nebekyla problemų dėl alkoholio ir vagysčių. Be to, grįžta vyrai iš Anglijos ir Norvegijos“, – kalbėjo R. Misevičius.

Džiugina didesnis uždarbis

Virgučio Cibo ūkio, esančio taip pat Biržų rajone, vadybininkas Saulius Lašukas buvo atviras: imtis ekologinio ūkininkavimo šeimininką paskatino didesnės išmokos.

„Išmokos anksčiau siekė 1400 litų, o dabar – per 700 litų. Toks skirtumas justi. Ar toliau plėtosime ekologinį ūkį? Nelabai norėtume grįžti į cheminį ūkį, juk viską susipirkome, ko reikia ekologiniam. Bet jei situacija privers, grįšime. Kam dirbti, jei nieko negausi“, – svarstė S. Lašukas.

Vadybininkas neslėpė, kad uždarbis ūkininkaujant ekologiniame ūkyje yra daugmaž triskart didesnis nei paprastame.

Tiesa, pajamos vis traukiasi. Be to, ekologiškai ūkininkaujantys kaimiečiai turi paisyti galybės reikalavimų. Per pajamas neretai kerta reikalavimas produkciją parduoti iki numatyto termino. Nesuspėjai – tavo bėdos.

Nelabai ūkio šeimininkų džiugino ir pernai smarkiai išaugusios grikių kainos.

„Kad jos labai neilgai laikėsi. Pernai kaina pašoko iki 4 tūkstančių litų už toną, o dabar – vėl 1300 litų. Tai lošimas“, – aiškino S. Lašukas.

V. Cibo ūkyje auginamos pupos, žirniai, grikiai dažniausiai per tarpininkus iškeliauja į Vokietiją ar Daniją.

Finansiškai jau nebenaudinga

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis:

„Kad ekologiniai ūkiai, sumažėjus išmokoms, tapo finansiškai nebenaudingi, ūkininkai kalba nebe pirmus metus. Tačiau valdžia kaip ir negirdi.

Kurios kitos šalies valdžia nuvažiavo į Briuselį ir pasakė, kad mūsų ūkininkams tiek pinigų nebereikia? Nė vienos. O mūsiškė nuvažiavo. Tad išmokos buvo sumažintos.

Žinoma, didesnė europinė parama buvo saldi, tačiau vien to nepakanka. Visi ūkininkai yra įsiskolinę bankams. Mums sako, jog netiesa, kad ekologinių ūkių mažėja.

Tačiau kai ekologiškai pradeda ūkininkauti močiutė, turėdama tris karves ir pievą, išeina, kad mokamos išmokos už ekologinį gyvenimo būdą, juk ta produkcija vartotojų nepasiekia. Močiutės primelžiamo pieno didieji gamintojai juk nesuperka. O dideli ekologiniai ūkiai priversti tapti įprastiniais.

Be to, ta begalė reikalavimų ekologiniams ūkiams užgniaužia ūkininkų fantaziją.“

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close