captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kylantys atlyginimai: kodėl ir kada lietuvius aplenkė estai?

Prieškriziniu laikotarpiu Baltijos tigrais pramintos Lietuva, Latvija, Estija ir toliau bando vytis Vakarų valstybes ne tik bendru vidaus produktu, bet ir atlyginimais. DELFI domisi, kiek per paskutinius dvidešimt metų augo lietuvių, latvių ir estų atlyginimai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Prieškriziniu laikotarpiu Baltijos tigrais pramintos Lietuva, Latvija, Estija ir toliau bando vytis Vakarų valstybes ne tik bendru vidaus produktu, bet ir atlyginimais. DELFI domisi, kiek per paskutinius dvidešimt metų augo lietuvių, latvių ir estų atlyginimai.

1995 m. vidutiniškai Lietuvos gyventojas uždirbo daugiau nei Latvijos ar Estijos, tačiau po beveik dvidešimt metų situacija apsivertė – Estija gali pasigirti didžiausiais atlyginimais, o latviams taip pat pavyko aplenkti lietuvius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1995 m. vidutinis Lietuvos gyventojas į namus parnešdavo 363 Lt per mėnesį (481 Lt – prieš mokesčius). Nuo tada vidutinis darbo užmokestis pastoviai augo, išskyrus 2000, 2004 ir 2010 m, kai prispaudę ekonominiai sunkmečiai vertė darbo užmokestį kristi.

2013 m. vidutinis Lietuvos gyventojo atlyginimas buvo jau daugiau nei 4,5 karto didesnis ir siekė 1730 Lt. Per minėtą laikotarpį vidutinis atlyginimas išaugo 1367 Lt.

Latvijoje 1995 m. vidutiniškai dirbantis gyventojas per mėnesį savo namų biudžetą papildydavo 359 Lt, o 2013 m. – jau 1780 Lt. Kaimyninėje Latvijoje vidutinio atlyginimo mažėjimas per minimą laikotarpį fiksuotas tik 2009 ir 2010 m.

Beveik per dvidešimt metų vidutinis Latvijos pilietis uždirbo 1421 Lt per mėnesį daugiau.

Estijoje 1995 m. vidutiniškai gyventojas uždirbdavo 383 Lt (neatskaičius mokesčių), po beveik dvidešimt metų (2013 m.) – 3274 Lt arba į rankas gaudavo 2612 Lt.

Per nepilną dvidešimt metų Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis atlyginimas išaugo apie 5 kartus, tuo metu Estijoje jis ūgtelėjo iki 8 kartų.


DELFI.lt nuotr.

Ž. Mauricas: Estija laimėjo atsisukusi į Vakarus

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Estija Lietuvą ir Latviją atlyginimais lenkia dėl aukštesnio ekonominio lygio (bendras vidaus produktas vienam gyventojui Estijoje apie 20 proc. didesnis nei Lietuvoje ar Latvijoje) ir dėl efektyvesnio šalies „iškepamo pyrago“ paskirstymo.

„Estijoje oficialiai darbo užmokestį gaunantys gyventojai atsiriekia didesnį to pyrago gabalą nei Latvijoje ar Lietuvoje“, – aiškino analitikas.

Pasak jo, Estijoje atlyginimai aukštesni ir dėl mažesnio šešėlinės ekonomikos lygio darbo užmokesčio srityje.

„Kitas dalykas – labiausiai dėl spaudimo iš Suomijos ir geresnės ekonominės padėties, išryškėjusios po ekonominės krizės mažiausiai uždirbančiųjų skaičius yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje ar Latvijoje“, – tęsė ekonomistas.

Ž. Maurico nuomone, Estijoje atlyginimų pasiskirstymas yra tolygesnis ir artimesnis Skandinaviškam modeliui: „Pagal užmokesčio struktūrą Lietuva yra vis dar arčiau Centrinės Europos ar net Rusijos, kur užmokesčio skirtumai yra labai didelis ir dar šešėlio daugiau“.

Kodėl atlyginimų augimo dinamikoje Estija išsiveržė apie 2000 m. „Nordea“ banko ekonomistas aiškino taip: „Tai yra susiję su Estijos strategija – žengti į Vakarus, Šiaurę, lygiuotis į Suomiją, tuo metu, kai Latvija ir Lietuva bandė būti tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Jei estai praktiškai atsuko nugarą Rytams ir nuėjo į Vakarus, tai Lietuva ir Latvija bandė būti geri ir tiems, ir tiems. Ir šis skirtumas itin išryškėjo Rusijos krizės metu 1998–1999 m., kai Lietuva labiausiai nukentėjo, Latvija taip pat patyrė nemenkus nuostolius, o Estijoje jie buvo mažiausi, nes jau iki tada Estija buvo perorientavusi savo eksportą link Vakarų, ypač Suomijos“.

Būtent minėta Rusijos krizė, Ž. Maurico nuomone, ir buvo pirmasis Estijos spurtas, leidęs atsiplėšti nuo Lietuvos ir Latvijos.

„Antras estų šuolis buvo per dabartinę krizę, nes jie buvo jai geriau pasiruošę, turėjo daug mažesnį biudžeto deficitą, buvo sukaupę šiek tiek pertekliaus ir toliau laikėsi Vakarų krypties, pirmieji įsivedė eurą, o dabar matome rezultatus, kad estų pasirinkimas buvo gana neblogas“, – kalbėjo pašnekovas. Vis dėlto ekonomistas neteigia, kad Lietuva ar Latvija pasirinko blogai, nes niekas nesitikėjo, kad Rusija taps tokia nedraugiška Vakarams.

„Bet estams iš dalies pasisekė, o iš dalies jie gerai padarė namų darbus“, – svarstė analitikas.

Grįždamas prie atlyginimų skirtumų Baltijos šalyse Ž. Mauricas skaičiavo, kad bendras vidaus produktas vienam gyventojui Estijoje yra 18 proc. didesnis nei Lietuvoje, bet darbo užmokesčio skirtumas – 44 proc.

„Tai reiškia, kad vien tik ekonomika nepaaiškina tokio dydžio skirtumo. Be abejo, negalima teigti, kad visas skirtumas yra tik dėl šešėlio“, – komentavo analitikas.

Be šešėlinės ekonomikos, didesnio skaičiaus žmonių gaunančių minimalų atlyginimą Lietuvoje Ž. Mauricas įvardijo ir ekonomikos struktūrą.

„Lietuvoje yra, pavyzdžiui, toks kaip transporto sektorius, kuris yra linkęs mesti šešėlį. Kadangi mes jo turime daugiau, tai statistika išsikraipo. Tuo metu mažmeninės prekybos sektoriuje atlyginimai yra gerokai didesni nei Lietuvoje ir siekia virš 50 proc. skirtumą“, – sakė ekonomistas.

Be to, analitiko nuomone, Lietuvos laukia ir kiti iššūkiai, kurie gerintų darbo užmokesčio rodiklius.

„Pasižiūrėjus darbo užmokesčio ir bendro vidaus produkto (BVP) santykis Lietuvoje yra 44 proc., o Estijoje – 54 proc. Tai reiškia, kad darbuotojams Estijoje atitenka didesnė pyrago dalis, o Lietuvoje sukasi daug pinigų, jie sukuria pridėtinę vertę, bet jie nebūtinai atitenka darbuotojams“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close