captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euras: verslininkai kol kas daugiau galvoja nei veikia

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos, sparčiai auga, o įmonių pasiruošimo eurui darbai aktyvėja. Tarp didžiausiems pokyčiams besirengiančių sektorių priskiriami buhalteriai tvirtina namų darbus jau atlikę – esą visos apskaitos programas platinančios įmonės jau yra parengusios tinkamas versijas.

„Tik patys didžiausi tinginiai gali viską palikti paskutinei minutei. Kai mes apklausėme savo narius, draugus, visi optimistiškai žiūri į sausio 1-ąją. Latvijoje buhalteriai dėl to neturėjo didelių problemų, manau, kad ir Lietuvoje taip bus“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė.

„Swedbank“ ir TNS LT antrąkart apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas per pusmetį šoktelėjo nuo 30 iki 41 balo iš šimto galimų. Bankininkai perspėja, kad nors 9 iš 10 įmonių jau ėmėsi žingsnių, verslininkai iki šiol daugiau planuoja, nei imasi veiksmų.

„Vis dar dominuoja planavimas ir ketinimas daryti, negu daromi realūs veiksmai. Galima drąsiai išskirti, kad 20 proc. įmonių jau konkrečiai kažką daro – kažkas keičia apskaitos programas, kasos įrangą“, – sako „Swedbanko“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Gyventojai ir įmonės teigia per pusmetį apie eurą sužinoję daugiau, o tai lėmė ir didesnį palankumą: naująją valiutą teigiamai vertina 71 proc. įmonių ir 35 proc. gyventojų. 

„Reiktų atkreipti dėmesį, kad tik 17 proc. pasakė, jog nebekaupia grynųjų pinigų, o laiko banko sąskaitose, o tik 10 proc. sakė, kad atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – nurodo „Swedbanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Beveik pusė šalies įmonių ketina pakoreguoti buhalterinės apskaitos programas ar planuoja pritaikyti savo informacinių technologijų sistemas. Tačiau tik penktadalis apklaustųjų tą jau atlieka ir žada organizuoti mokymus darbuotojams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...