captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neapdairiai įsigijęs automobilį sulaukė tūkstančių litų vertės „dovanėlės“

Vos pusę metų su Gariūnuose įsigytu „BMW X3“ pasivažinėjęs vilnietis po pusantrų metų sužinojo turintis keliolikos tūkstančių litų skolą. „Regitra“ pripažįsta, kad tokių istorijų Lietuvoje yra ir daugiau, tačiau informuoja, kad aklavietei, į kurią patekdavo automobilių pirkėjai, kelias jau užkirstas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vos pusę metų su Gariūnuose įsigytu „BMW X3“ pasivažinėjęs vilnietis po pusantrų metų sužinojo turintis keliolikos tūkstančių litų skolą. „Regitra“ pripažįsta, kad tokių istorijų Lietuvoje yra ir daugiau, tačiau informuoja, kad aklavietei, į kurią patekdavo automobilių pirkėjai, kelias jau užkirstas.

Vieną 2013 m. žiemos šeštadienį vilnietis Maksimilianas su žmona nuvyko į Gariūnuose įsikūrusią automobilių turgavietę. Čia vaiko besilaukianti pora išsirinko „BMW X3“ automobilį, tikėdamiesi, kad jis puikiai tiks pagausėsiančiai šeimai.

„Su pardavėju sutarėme dėl kainos – 7,7 tūkst. eurų (26,5 tūkst. Lt)“, – savo pasakojimą pradėjo vyras.

Pirmadienį Maksimilianas susitiko su pardavėju „Regitroje“, kad įteisintų susitarimą ir įregistruotų automobilį savo vardu. Pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilį sostinės gyventojas perka ne iš Gariūnuose sutikto pardavėjo, bet Vokietijos įmonės.

„Automobilį registravau savo vardu. Padavėme dokumentus. Dar paprašiau, kad pardavėjas pabūtų, kol bus užregistruotas automobilis. Pasibaigus registracijai, sumokėjau pinigus“, – prisiminė pašnekovas.

Vilnietis teigė, kad automobilį pardavusio asmens kontaktų taip ir negavo, nes visas sandoris įvyko Vokietijos įmonės vardu.

„Po mėnesio supratome, kad automobilis mums netinka. Pavažinėję dar pusmetį, automobilį pardavėme ir įsigijome kitą“, – tikino Maksimilianas.

Nustebino netikėtai gautas laiškas

Nepasiteisinusį pirkinį vyras užmiršo ilgesniam nei metų laikotarpiui, kol vieną dieną būdamas komandiruotėje vilnietis sulaukė žmonos skambučio. Ši informavo, kad iš Lietuvos muitinės yra atkeliavęs laiškas.

„Grįžtu ir matau, kad Lietuvos muitinė rašo, jog automobilis buvo pirktas iš Vokietijos įmonės, kuri automobilį įsigijo iš Šveicarijos ir nesumokėjo muito mokesčio. Kartu priskaičiuota man ir bauda už nesumokėtą muito mokestį“, – kalbėjo pašnekovas.

Vyro teigimu, už daugiau nei prieš metus parduotą automobilį jam priskaičiuota apie 19 tūkst. Lt siekianti bauda.

„Nutiko taip, kad, pasirodo, vokiečiai automobilį pardavinėjo tranzitu, o aš jau registravau savo vardu Lietuvoje ir turiu sumokėti muito mokestį“, – kalbėjo nuostabos neslėpdamas Maksimilianas.

Kol kas vyras baudos nesumokėjo. Jis svarsto galimybę teistis su „Regitra“, į kurią ir nukreiptas vyro pykčio žvilgsnis.

„Moku pinigus „Regitrai“ už registravimą, bet ši nepatikrina net tokių dalykų – ar sumokėtas muito mokestis už automobilį. Kalbėjau su „Regitra“, jie sako, kad dabar jau tikrina, bet nauja tvarka buvo priimta jau po mano sandorio, todėl jie teisiškai neneša jokios atsakomybės, nes teisiškai buvo neįpareigoti tikrinti, – savo nusivylimu dalijosi pašnekovas. – Pusantrų metų gyvenau net nežinodamas, kad esu skolininkas“.

Tikina, kad situacija nesikartos

VĮ „Regitra“ transporto priemonių registracijos metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Navickas teigė, kad Maksimilianą finansinė našta užklupo dėl anksčiau galiojančios tvarkos.

Pasak jo, iki šių metų liepos 1 d. transporto priemonės valdytojai buvo patys atsakingi už muito sumokėjimą už transporto priemones, įvežtas iš trečiųjų šalių. „Regitra“ prievolės patikrinti, ar registruojant automobilį sumokėtas muito mokestis, neturėjo.

„Mūsų duomenimis, Muitinės departamentas, išanalizavęs kelių transporto priemonių registro duomenis, buvo nustatęs nemažai atvejų, kai nebuvo sumokėti importo mokesčiai už automobilius, importuotus iš Šveicarijos ir kitų šalių“, – komentavo „Regitros“ atstovas.

M. Navickas aiškino, kad nuo šių metų liepos pradžios, registruojant transporto priemonę, įvežtą iš trečiųjų šalių, reikia pateikti muitinės procedūrų atlikimą patvirtinantį dokumentą arba informaciją apie atliktas muitinės procedūras per informacinių sistemų sąsają, gaunamą iš Muitinės departamento.

„Jei pateikiami kitoje Europos ekonominės erdvės šalyje išduoti muito sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, siunčiamas paklausimas į Muitinės departamentą, todėl galime teigti, kad transporto priemonės registruojamos tik atlikus privalomas muitinės procedūras ir sumokėjus visus privalomus mokesčius, – procedūros tvarką aiškino pašnekovas. – Be to, dar yra paliktas ir saugiklis, kad transporto priemonės registracija – leidimas dalyvauti viešajame eisme – gali būti sustabdytas iki 90 dienų, jeigu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gaunami duomenys, kad nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai. Perregistruojant Lietuvoje registruotą transporto priemonę, kuri prieš tai buvo įvežta iš trečiųjų šalių, muitinės dokumentai nebepateikiami“.

Sužinoti ar pasitikrinti, ar buvo sumokėti mokesčiai už iki liepos 1 d. įsigytas ir įregistruotas iš trečių šalių įvežtas transporto priemones, galima muitinėje.

Atsakymo apie muito sumokėjimą gali tekti laukti kelis mėnesius

Muitinės departamento Teisės skyriaus viršininkė Valentina Lemežienė aiškino, kad, perkant automobilį, kurio dokumentuose nurodyta registracija trečioje šalyje, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Norvegijoje arba JAV, pirkėjas turėtų pareikalauti iš pardavėjo dokumentų, pagrindžiančių išleidimo į laisvą apyvartą (importo) muitinės procedūros įforminimą ir importo mokesčių sumokėjimą.

„Priešingu atveju pirkimo sutartis nepagrindžia tokio automobilio bendrijos muitinio statuso ir importo mokesčių mokėjimo našta gali tekti pirkėjui, ypač tais atvejais, kai automobilio pirkimo sutartis sudaryta su užsienyje registruotu asmeniu“, – sakė specialistė.

Pasak Muitinės atstovės, iki šių metų liepos registruojant automobilius teisės aktais nebuvo nustatyta pareiga „Regitrai“ pateikti dokumentus apie įformintas muitinės procedūras bei sumokėtus mokesčius. Įsigaliojus naujai tvarkai, „Regitra“ registruoja tik tuos automobilius, kuriems yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir valstybei sumokėti nustatyti mokesčiai.

Pasak Muitinės departamento, dar nuo 2001 m. registruojant automobilį „Regitra“ visgi galėdavo kreiptis į muitinę dėl išvados, ar už automobilį sumokėtas muito mokestis.

Šiuo metu veikia sukurta bendra muitinės ir „Regitros“ sistema, kurioje „Regitra“ realiu laiku gali matyti informaciją apie automobilius, kurie „išmuitinami“ Lietuvoje.

„Tais atvejais, kai Lietuvos muitinės informacinėse duomenų bazėse nėra reikalingos informacijos, muitinė kreipiasi su užklausa į Europos Sąjungos šalį, iš kurios galimai į Lietuvą buvo įvežtas trečioje šalyje įregistruotas automobilis. Toks patikrinimas gali trukti keletą mėnesių, kol bus gautas atsakymas iš užsienio kompetentingos institucijos“, – aiškino V. Lemežienė.

Pasak Muitinės departamento, vilniečiui nutikusi istorija – ne vienintelis atvejis Lietuvoje.

Muitinės generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis teigė, kad tokiais atvejais sunku nuspręsti, ar pirkėjas buvo apgautas, ar pats sutiko sudaryti sutartį su užsienio piliečiu, kurio akyse nėra matęs, tikėdamas, kad pavyks sutaupyti.

„Kaip galite pastebėti, internetinėje erdvėje skelbimuose kartais nurodomos dvi automobilio kainos. Viena – Lietuvos pirkėjui, kita – išvežimui į trečią šalį. Sąžiningi pardavėjai apie tai įspėja pirkėją ir priklausomai nuo to, į kurios šalies rinką parduodamas automobilis, sumokami arba nemokami importo mokesčiai“, – aiškino jis.

Muitinės atstovas teigė, kad būna atvejų, kai automobilis kerta ES sieną ir yra išregistruojamas ES šalyje. Tokiu būdu pardavėjas apgaulės būdu gali neįforminti privalomų muitinės procedūrų. Mokestinė prievolė pirmiausia atsiranda asmeniui, įvežusiam automobilį. Todėl pirkėjui rekomenduojama pareikalauti, kad būtų pateikti įrodymai apie muitinės procedūrų įforminimą.

„Jei pirkėjas įtaria apgavystę, jis visada gali kreiptis į teismą, kad įmonė ar pilietis, iš kurio iš tikrųjų įsigijo neišmuitintą automobilį, padengtų nuostolius“, – patarė J. Miškinis.

Perkant automobilį, kurio dokumentuose nurodyta registracija trečioje šalyje, muitinė rekomenduoja iš pardavėjo pareikalauti dokumentų, pagrindžiančių išleidimo į laisvą apyvartą (importo) muitinės procedūros įforminimo ir importo mokesčių sumokėjimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...