captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujausi signalai: kam ruoštis?

Rusijos agresija Ukrainoje ir Kremliaus taikomos sankcijos vakarietiškiems maisto ir žemės ūkio produktams Lietuvos gyventojus ir įmones gąsdina labiau, nei veikia realią ekonomiką.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusijos agresija Ukrainoje ir Kremliaus taikomos sankcijos vakarietiškiems maisto ir žemės ūkio produktams Lietuvos gyventojus ir įmones gąsdina labiau, nei veikia realią ekonomiką.

„Swedbank“ banko ekonomistų fiksuojami išankstiniai indikatoriai signalizuoja, kad netrukus teigiama ekonomikos augimo tendencija gali pasikeisti – šalies ekonomika gali įžengti į lėtesnio augimo ar net nuosmukio etapą.

Banko skaičiuojamas išankstinių indikatorių indeksas signalizuoja apie ekonominio aktyvumo sumažėjimą – prieš metus jis pasiekė piką ir nuo to laiko indekso kreivė traukia žemyn.

Kaip rašoma banko pranešime, teoriškai, ta pačia kryptimi, kaip išankstinių indikatorių indeksas, netrukus turėtų patraukti ir ekonominis aktyvumas, tai yra, verslo ciklas turėtų įžengti į nuosmukio laikotarpį, kuris galėtų reikšti lėtesnį ekonomikos augimą, kitaip tariant, minkštą nusileidimą, o blogesniu atveju – net recesiją, tai yra, kietą nusileidimą.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė atkreipia dėmesį į tai, kad pastarąjį indekso mažėjimą daugiausia lėmė išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas ir išorinio šoko grėsmė – Rusijos-Ukrainos krizės gilėjimas ir su tuo susijusios ekonominės sankcijos.

To paties banko vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI sakė, kad lūkesčiai nebūtinai paveiks realią ekonomiką.

„Tai yra ciklo indikatorius, kurie galimai signalizuoja apie ciklo pokyčius, tačiau nereiškia, kad jie bus. Tačiau mūsų ekonominio augimo prognozės nesikeičia. Pagrindinė žinutė yra tai, kad neigiami lūkesčiai gali būti ir ne visai pagrįsti. Jaučiamas perteklinis nerimas, kaip vystosi Rusijos-Ukrainos santykiai, kaip sankcijos gali paveikti Lietuvos ekonomiką. Žvelgiant į realius rodiklius, sankcijų poveikis yra mažas“, – teigė jis.

Prieš porą savaičių banko paskelbtoje makroekonomikos apžvalgoje šiemet Lietuva prognozuojamas 3 proc. augimas, o kitais ir dar kitais metais jis turėtų paspartėti.

„Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra daug tvirtesnė, nei ji buvo 2008 metais – įvairūs disbalansai, pavyzdžiui, prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas yra išnykę, struktūrinis biudžeto deficitas sumažėjęs. Be to, privatus sektorius yra sėkmingai sumažinęs savo finansinius įsipareigojimus, santaupos siekia rekordines sumas, o bankų sektorius turi sukaupęs pakankamai kapitalo“, – pranešime spaudai cituojama L. Galdikienė.

Verta ruoštis

Pasak ekonomistės, recesija Lietuvoje artimiausiu metu yra mažai tikėtina. Tačiau stebint išaugusią geopolitinę įtampą ir dėl jos pablogėjusius gyventojų ir verslo lūkesčius, Rusijos įvestą maisto produktų embargą ir kitas galimas sankcijas ateityje bei lėtesnį, nei tikėtasi, pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimą, verta pasiruošti galimam Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimui, ypač planuojant ateinančių metų valstybės finansus.

Pasak banko, „Swedbank“ ekonomistų, pastaraisiais metais pradėtas skaičiuoti išankstinių ekonominių indikatorių indeksas būtų puikiai pasitarnavęs prognozuojant 2008 metų recesiją Lietuvoje. Dar 2007 metais, devyniais mėnesiais anksčiau, nei prasidėjo realūs pokyčiai ekonomikoje, jis būtų įspėjęs apie tai, kad spartaus ekonomikos augimo periodas jau artėja prie pabaigos.

„Taip pat yra savaiminio išsipildymo krizės, kai dėl neigiamų lūkesčių nesant realių priežasčių gali sulėtėti ekonomikos augimas. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo daug kalbama, kad euro zona žlugs, tuo metu išankstinių indikatorių indeksas ir signalizavo apie pokyčius, tačiau įvyko tik ekonomikos lėtėjimas“, – atkreipė dėmesį N. Mačiulis.

Pasak L. Galdikienės, šis indeksas paprastai yra sudaromas iš tokių ekonominių rodiklių, kurių judėjimas atkartoja verslo ciklo eigą, tačiau jie yra linkę pakeisti judėjimo kryptį anksčiau, nei tai nutinka verslo ciklui.

Dažnai sudarant indeksą naudojami vartotojų ir verslo lūkesčių rodikliai, informacija apie išduotus statybų leidimus, duomenys apie naujus užsakymus gamybai, naujų automobilių įsigijimų duomenys, akcijų kainų indeksai ir kiti viešai skelbiami išankstiniai rodikliai.

Tačiau kartais įtraukiami ir sunkiau prieinami rodikliai, pavyzdžiui, duomenys apie gyventojų iš anksto užsakytas poilsines keliones, informacija apie prekybininkų taikomas nuolaidas ilgalaikio naudojimo prekėms, tam tikrų žodžių, susijusių su ekonomikos nuosmukiu ar pakilimu, paminėjimų žiniasklaidoje skaičius arba informacija apie panašių frazių paiešką internete.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...