captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apleistų pastatų šeimininkai išsisukinėja

Kauno politikams patvirtinus maksimalų 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, miesto įvaizdį darkančių pastatų vaiduoklių savininkai neskuba atverti kišenių ir ėmė skųstis. 
B. Rupeikos nuotr.
B. Rupeikos nuotr.

Kauno politikams patvirtinus maksimalų 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, miesto įvaizdį darkančių pastatų vaiduoklių savininkai neskuba atverti kišenių ir ėmė skųstis.

Į savivaldybę kreipėsi šešių bendrovių, valdančių apleistus pastatus, atstovai, prašydami netaikyti naujojo tarifo ir išbraukti jų turimus statinius iš nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašo.

Skaudžiausiai naujasis mokestis kirstų bendrovei „Kauno arka“, valdančiai, ko gero, didžiausią Kauno gėdą – buvusį „Respublikos“ viešbutį.

Iki šiol mokėję 0,7 proc. žemės mokestį, „Respublikos“ vaiduoklio savininkai per metus savivaldybei sumokėdavo vos apie 20 tūkst. litų. Naujasis mokesčio tarifas bendrovės kišenę per metus palengvintų beveik 119 tūkst. litų.

Tai supykdė verslininkus, kurie dėl nesutvarkyto pastato kaltę ėmė versti pačiai savivaldybei. Savo rašte „Kauno arkos“ atstovai tikina, esą 2008 m. detaliajame plane, patvirtintame savivaldybės administracijos direktoriaus, buvo klaidų – neatitiko užstatymo tankumas. Tai sustabdė projektavimo darbus, o savivaldybė esą atsisakė taisyti klaidas detaliajame plane.

„Kai atsiranda mokesčių vėzdas, visi atbėga ir prašo atleisti. O šiaip tai net per teismus turime išieškoti nesumokamus žemės mokesčius“, – apleistų apastatų savininkų išvedžiojimais piktinosi Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Jam pritarė ir beveik visi miesto tarybos kolegijos nariai, tačiau galutinis sprendimas atidėtas iki kito posėdžio. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus paprašyta sudaryti lentelę, kurioje aiškiai matytųsi, kiek kuri bendrovė turėtų sumokėti ir kodėl ją būtų galima atleisti nuo mokesčio.

Pirminiais skaičiavimais, jei padidinto tarifo mokestį sumokėtų visos šešios bendrovės, savivaldybės biudžetas per metus padidėtų beveik 342 tūkst. litų.

Kas dar nenori mokėti?

Bendrovė „Britanika“, kuriai priklauso apleistas viešbutis Kęstučio gatvėje, iki šiol per metus sumokėdavo 13 tūkst. litų per metus. Pagal naująjį tarifą tektų atseikėti 75 tūkst. litų. Miesto Centro įvaizdį darkančio pastato savininkai taip pat kaltina savivaldybę, esą „ši neatsižvelgė į visas aplinkybes, mat pastatas yra prižiūrimas ir tvarkomas“.

„Stoties turgus“ valdo daug metų apleistą griuveną Šiaulių gatvėje 30, kur turėjo būti perkeltas naujasis turgus. Bendrovė taip pat argumentuoja, kad „pastatas nėra apleistas, yra pastoviai prižiūrimas“. Dabar ši bendrovė per metus sumoka apie 20 tūkst. litų. Jei būtų pritaikytas naujasis tarifas, toks mokestis bendrovei padvigubėtų.

Bendrovė „Rieduva“ valdo apleistus pastatus Maironio gatvėje. Nenorėdami mokėti didesnio mokesčio, bendrovės atstovai teigia, kad dalis statinių įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, be to, remiama čia įsikūrusi viešoji įstaiga Transporto muziejus. Bendrovei mokestis padidėtų nuo 14 tūkst. iki 80 tūkst. litų.

Bendrovė „SMS-Elgita“, įsigijusi buvusią „Mortos svetainę“ Šv.Gertrūdos gatvėje 38, taip pat prašė išbraukti jų turtą iš apleistų statinių sąrašo. Motyvas – šį pastatą ji įsigijo vos prieš mėnesį.

Baltų prospekte nebaigtą statyti pastatą valdanti bendrovė „Biruliai“ taip pat nenori mokėti mokesčio – argumentuojama tuo, kad savivaldybė neperdavė bendrovei projektinės statybos dokumentacijos.

 
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...