captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV – sujudimas, kuris nuvilnys per visą pasaulį

Po netikėto Europos centrinio banko (ECB) sprendimo mažinti bazines palūkanų normas ir piginti skolinimąsi, rinkos ruošiasi visai kitokiai žiniai iš JAV centrinio banko (FED).
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po netikėto Europos centrinio banko (ECB) sprendimo mažinti bazines palūkanų normas ir piginti skolinimąsi, rinkos ruošiasi visai kitokiai žiniai iš JAV centrinio banko (FED).

Prognozuojama, kad kitų metų pirmoje pusėje JAV gali būti pradėtos didinti bazinės palūkanų normos doleriais. DELFI pašnekovų vertinimu, tai paskatins dolerio brangimą euro atžvilgiu ir suteiks didesnes galimybes Europos eksportuotojams.

SEB banko Finansų rinkų departamento Finansų maklerio skyriaus vadovas Arvydas Jacikevičius finansų rinkų apžvalgoje rašo, kad diskusijos tarp rinkos dalyvių pakeitė kryptį – nors iki šiol garsiau svarstyta, ar FED, rodikliams nuolat siunčiant ekonomikos stiprėjimo ženklus, neturėtų anksčiau kelti palūkanų normų, dabar nerimaujama, kad per ankstyvas pinigų politikos griežtinimas gali atgal į recesiją nustumti ne tik JAV, bet ir viso pasaulio ūkį.

„Investuotojai vertina, kad palūkanų normos kėlimas gali būti greičiau nei tikisi rinkos ir pagaliau rinkos tai suprato, todėl tai atsiliepė akcijų kainoms. Iš kitos pusės ilgalaikių obligacijų palūkanos kyla. Anksčiau rinkos to nebuvo įskaičiavusios, o dabar jau ima įskaičiuoti“, – DELFI sakė jis.

Pasak jo, anksčiau buvo tikėtasi, kad FED bazines palūkanų normas pradės didinti nuo kitų metų antros pusės, dabar jau laukiama, kad tai įvyks kitų metų pirmoje pusėje.

JAV spalį nutrauks pinigų spausdinimo programą, o kitu nuosekliu žingsniu laikomas bazinių palūkanų normų didinimas.

Gali žvelgti su baltu pavydu

Kalbėdamas apie laukiamo sprendimo poveikį realioms ekonomikoms ir valiutų kursams, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė, kad tokiu sprendimu būtų tiesiog prisitaikoma prie naujų JAV ekonomikos aplinkybių:  antrąjį šių metų ketvirtį fiksuotas 4 proc. metinis BVP augimas, taisėsi namų ūkių balansai, atsigavo vidaus investicijos. Tuo metu euro zona antrąjį ketvirtį visiškai neaugo.

„Tarytum yra visos priežastys laikyti, kad ateina metas pinigų politikos priemonėmis šiek tiek stabdyti įsibėgėjusį traukinį. JAV ekonomikos strategų tikslas yra, kad ekonomika neišsibalansuotų, kad nesukiltų infliaciniai lūkesčiai ir laikytųsi normalus 2,5-3 proc. ekonomikos augimas. Tik su baltu pavydu euro zona gali žvelgti į tokius BVP augimo rodiklius. Matome, kad verslo ciklai šiuo metu JAV ir Europoje skiriasi kaip diena ir naktis Esant tokiam verslo ciklų išsiskyrimui galime laukti netikėtumų, kurie gali būti malonūs arba nemalonūs. Tai pasakytina apie valiutos kurso frontą, kuris bus sunkiau prognozuojamas, nors daugelis sutinka, kad ilgesniuoju laikotarpiu doleris turėtų toliau stiprinti savo vertę euro atžvilgiu“, – DELFI sakė jis.

FED turi užduotį siekti, kad infliacija JAV nebūtų didesnė nei 2 proc., o nedarbas – ne didesnis nei 6,5 proc. Liepą JAV buvo fiksuojamas 6,2 proc. nedarbo lygis ir 2 proc. infliacija.

„Istorinis vidurkis, kai FED pradeda kelti palūkanų normas, yra 5,8 proc. nedarbo lygis“, – pastebi G. Nausėda.

Gali mažiau pajausti naftos pigimą

Ekonomistas nėra tikras, ar euro atžvilgiu stiprėjantis doleris būtų itin naudinga žinia Lietuvai.

„Pirminė rinkos reakcija buvo pagal investicijų portfelio teoriją, kuri sako, kad jeigu kurios nors šalies centrinis bankas kelia palūkanas, tai reiškia, kad tos šalies valiuta teikia didesnę grąžą ir ją verta labiau investuoti. Tačiau jeigu ilgainiui portfelio teoriją nustelbtų samprotavimai, kad palūkanų normos didinamos per anksti ir gali užgniaužti ekonomiką, gali atsitikti ir atvirkščiai ir JAV doleris neteks dalies savo vertės“, – sakė jis.

Šiuo metu už vieną eurą galima gauti 1,29 JAV dolerio.

„Lietuvai valiutos kurso veiksnys yra reikšmingas. Mano įsitikinimu, nuolatinis dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu nėra mums labai palankus dėl mūsų eksporto ir importo valiutinės struktūros, nes dolerinio importo dalis yra gerokai didesnė nei eksporto. Vadinasi, dėl silpno euro ir lito dolerio atžvilgiu mes laimime ne tiek, kiek pralaimime dėl brangstančio importo. Tai neleistų pasinaudoti visais privalumais, kurie atsiranda dėl pasaulinių naftos kainų kritimo“, – teigė pašnekovas.

Naftos pigimas lietuviams gali amortizuotis dėl to, kad nafta perkama doleriais, bet vidaus rinkoje parduodama litais, kurie susieti su pingančiu euru.

Tiesa, jeigu dolerio stiprėjimas teigiamai atsilieptų didžiosioms Europos ekonomikoms, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijai, kurios nemažai eksportuoja į dolerio zoną, tuomet Lietuva netiesioginį teigiamą poveikį galėtų pajusti.

„Nors daug kas mėgina įžvelgti labai teigiamą mūsų eksporto Rytuose konkurencingumui, tačiau matome, kad jis traukiasi ir trauksis toliau. Taigi konkurencingumas tampa nebe tiek aktualus. O JAV kaip rinka, deja, mums kol kas nėra labai svarbi, mes ten išvežame pakankamai nedaug“, – kalbėjo G. Nausėda.

Analitikas Valdemaras Katkus tvirtino jau anksčiau prognozavęs, kad FED bazines palūkanų normas gali pradėti didinti nuo kitų metų antrojo ketvirčio. Šios nuomonės jis nekeičia ir dabar.

„Kai keliamos palūkanos normos, vadinasi, kad FED pripažįsta, jog ekonomika jau pati gali važiuoti be valstybės institucijų palaikymo. Palūkanų normų pakėlimas reiškia, kad JAV brangs paskolos“, – DELFI sakė V. Katkus.

Gera žinia Europai

„Palūkanos privalo didėti, tik klausimas kada. Prielaidos palūkanų didėjimui vis stiprėja, nes nedarbas JAV susitraukė ir priartėjo prie beveik pilno užimtumo ribos. Kai nedarbas priartėja prie 5 proc. ribos, vadinasi, kad dirba visi, kurie nori dirbti. Kita sudedamoji dalis yra infliacija. Ji neauga taip sparčiai kaip galbūt verslas ir centriniai bankai norėtų, nes norėtų šiek tiek aukštesnės infliacijos. Sveika infliacija yra vertinama apie du procentus“, – DELFI sakė turto valdymo bendrovės „Mandatum Life“ Investicijų plėtros vadovas Lietuvai Marius Dubnikovas.

Jo nuomone, atsigaunanti JAV turi duoti gerą impulsą Europai.

„Jeigu JAV beveik visiškai atsistatė ir patiria ekonominį augimą, tai Vakarų Europoje vis dar matome sulėtėjimą ir atvirkštinį procesą – palūkanų mažinimą. Iš čia ir išplaukia atsakymas, kodėl paskutiniu metu matome dolerio stiprėjimą euro atžvilgiu“, – teigė M. Dubnikovas.

„JAV su savo didžiule vartotojų baze, jeigu jie tik tampa optimistiškesni, jie anksčiau ar vėliau išjudins ir likusį pasaulį, nes jų įtaka yra didelė. Europoje galime tikėtis pozityvumo, bet Europa buvo labai ilgai mušama: pirmiausiai vargino pietinių valstybių problemos, dabar iškilo geopolitinės problemos“, – pridūrė jis.

Dolerio stiprėjimas lems, kad euro zonoje eksportuojančios įmonės taps konkurencingesnės ir galės lengviau atsikvėpti.

„Tai yra tam tikras postūmis, kuris vėliau išvirs į tai, kad ir Europoje atsigavimas sustiprės ir Europa bus priversta didinti palūkanas, kurios yra rekordinėse žemumose. Jeigu anksčiau Europos ir JAV ekonominiai ciklai stipriai vaikščiojo kartu, tai dabar jie šiek tiek prasilenkia. Pirma juda JAV, o paskui seka Europa. Taigi, ko gero, Europos atsigavimą matysime šiek tiek vėliau nei JAV“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak M. Dubnikovo, investuotojai į Europos vertybinius popierius pozityviau žiūrėtų tuo atveju, jeigu Rusijos-Ukrainos konfliktas pradėtų rimti.

„Europa šiuo atžvilgiu turi netgi daugiau potencialo nei JAV, nes Europos pakilimas dar tik laukia“, – pridūrė jis.

Labiau rizikuos

Padidėjus palūkanoms investuotojai žvalgysis į rizikingesnius produktus.

„Kylant palūkanoms rinkos ganėtinai reikšmingai persiskaičiuos savo vertes, nes didėjančios palūkanų normos visų pirma verčia investuotojus daugiau atsigręžti į rizikingus vertybinius popierius, tokius kaip akcijas, nes investuotojai reikalaus vis didesnės grąžos. Viena vertus, tai gali būti parama akcijoms, nes palūkanos didėja tada, kai yra spartesnis ekonomikos vystymasis, tai yra gera žinia. Kiek prastesnė žinia yra valstybinių, ypatingai ilgojo laikotarpio obligacijų turėtojams, nes kylant palūkanoms tokios obligacijos tampa vis mažiau patrauklios“, – komentavo M. Dubnikovas.

Iš kitos pusės, anot jo, augančios palūkanos yra nukreiptos į optimizmo pristabdymą. Vadinasi, verslui ir namų ūkiams taps šiek tik sudėtingiau skolintis, kai kuriais atvejais tai stabdys verslą ir žmones nuo nekilnojamojo turto pirkimo.

Bazinės palūkanų normos JAV šiuo metu sudaro 0-0,25 proc., o euro zonoje – 0,05 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close