captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva kas gintarą kinams

Po dau­giau nei šimt­me­čio Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­se Kur­šių ma­rio­se vėl ke­ti­na­ma pra­mo­ni­niu bū­du iš­gau­ti Bal­ti­jos auk­su va­di­na­mą gin­ta­rą. Spė­ja­ma, per 100 to­nų. Toks su­ma­ny­mas ver­ti­na­mas la­bai prieš­ta­rin­gai. Nuo­gąs­tau­ja­ma, kad Bal­ti­jos auk­su va­di­na­mą mi­ne­ra­lą ri­zi­kuo­tu­me tie­siog pra­ras­ti, mat jį ma­siš­kai di­džiu­lė­mis kai­no­mis su­pirk­tų ki­nai, rašo „Lietuvos žinios“
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Po dau­giau nei šimt­me­čio Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­se Kur­šių ma­rio­se vėl ke­ti­na­ma pra­mo­ni­niu bū­du iš­gau­ti Bal­ti­jos auk­su va­di­na­mą gin­ta­rą. Spė­ja­ma, per 100 to­nų. Toks su­ma­ny­mas ver­ti­na­mas la­bai prieš­ta­rin­gai. Nuo­gąs­tau­ja­ma, kad Bal­ti­jos auk­su va­di­na­mą mi­ne­ra­lą ri­zi­kuo­tu­me tie­siog pra­ras­ti, mat jį ma­siš­kai di­džiu­lė­mis kai­no­mis su­pirk­tų ki­nai, rašo „Lietuvos žinios“

At­vi­ro gin­ta­ro klo­dų žval­gy­bos kon­kur­so nuo­sta­tai jau ren­gia­mi, o kas­ti stra­te­gi­ne ža­lia­va mū­sų vals­ty­bė­je net ne­lai­ko­mą mi­ne­ra­lą ga­li­ma bū­tų pra­dė­ti ki­tą­met. Spe­cia­lis­tams ky­la klau­si­mas, ar Lie­tu­va, ėmu­si eksp­loa­tuo­ti sa­vo pa­ly­gin­ti men­kus gin­ta­ro tel­ki­nius, te­be­ga­lė­tų va­din­tis gin­ta­ro ša­li­mi. Taip pat ma­no­ma, kad net ir ėmus kas­ti gin­ta­rą ma­rio­se da­lį jo rei­kė­tų pa­lik­ti ne­lies­tą plė­to­jant pa­žin­ti­nį tu­riz­mą mi­ne­ra­lo ga­vy­bos vie­to­je.

Prie­žas­tis – Rusija

Kad Kur­šių ma­rių dug­ne, ke­lių me­trų gy­ly­je po že­me yra gin­ta­ro klo­dai, pa­aiš­kė­jo dar XIX am­žiaus vi­du­ry­je gi­li­nant far­va­te­rį ties Juo­dkran­te. Gin­ta­ro gys­lą nuo 1862 me­tų be­veik tris de­šimt­me­čius eksp­loa­ta­vo vo­kie­čių vers­li­nin­kai Fried­ri­chas Wil­hel­mas Stan­tie­nas ir Mo­rit­zas Bec­ke­ris. Ta­čiau vė­liau ver­tin­gas mi­ne­ra­las pra­mo­ni­niu bū­du ma­rio­se ne­be­bu­vo iš­gau­na­mas.

1993-1994 me­tais ir 1997-ai­siais geo­lo­gai žval­gė ma­rių dug­ną ir nu­sta­tė ke­le­tą pers­pek­ty­vių gin­ta­ro ža­lia­vos klo­dų. Mi­ni­mas vie­nas apie 112 to­nų gin­ta­ro tel­ki­nys ties Juo­dkran­te ir dar ke­tu­ri pers­pek­ty­vūs ki­to­se vie­to­se. Iš vi­so – apie 350 to­nų gin­ta­ro.

Rugp­jū­čio pa­bai­go­je Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­ba (LGT) ar­ti­miau­siu me­tu skelbs de­ta­lios gin­ta­ro iš­tek­lių žval­gy­bos kon­kur­są. Prieš tai bu­vo at­lie­ka­mos tik frag­men­ti­nės par­en­gia­mo­sios žval­gy­bos.

Ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Tre­čio­kas tie­siai švie­siai par­eiš­kė, kad pra­dė­ti eksp­loa­tuo­ti sa­vo klo­dus rei­kia dėl už­si­da­riu­sios gin­ta­ro ža­lia­vos rin­kos ša­lia esan­čio­je Ru­si­jo­je.

„Gin­ta­ro ža­lia­va Lie­tu­va sieks ap­si­rū­pin­ti pa­ti. Iki šiol jos gau­da­vo­me im­por­tuo­da­mi iš gin­ta­ro iš­tek­lių tur­tin­gos Ka­li­ning­ra­do sri­ties, bet dėl po­li­ti­nės pa­dė­ties pa­blo­gė­jus pre­ky­bi­niams ry­šiams su Ru­si­ja vi­siš­kai nu­trū­ko ir pre­ky­ba gin­ta­ru. Ti­ki­mės, kad šią prob­le­mą pa­vyks iš­spręs­ti sa­vo jė­go­mis“, – sa­kė jis.

Pa­gal Že­mės gel­mių įsta­ty­mą gin­ta­ras pri­ski­ria­mas ver­tin­giems mi­ne­ra­lams, ku­riems nau­do­ti lei­di­mas ga­li bū­ti iš­duo­tas tik kon­kur­su. De­ta­lios gin­ta­ro iš­tek­lių žval­gy­bos kon­kur­są su­rengs LGT, o kon­kur­so lai­mė­to­jas ga­lės kreip­tis dėl lei­di­mo tuos iš­tek­lius nau­do­ti. LŽ duo­me­ni­mis, į LGT jau krei­pė­si ke­le­tas vers­lo gru­pių, su­in­te­re­suo­tų gin­ta­ro ga­vy­ba.

Nau­dos duo­tų mokesčiai

LŽ pa­si­do­mė­jus, ar rea­lūs yra pla­nai pir­mą kar­tą nuo XIX am­žiaus pa­bai­gos mū­sų ša­ly­je iš ma­rių dug­no kas­ti gin­ta­rą, LGT di­rek­to­rius Jo­nas Sat­kū­nas ti­ki­no, kad gin­ta­ro ža­lia­vos iš­ga­vi­mas įma­no­mas jau 2015 me­tais.

„Da­bar per­žiū­ri­me ir ruo­šia­me ap­lin­kos mi­nis­trui tvir­tin­ti pa­to­bu­lin­tus Nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų iš­tek­lių ir že­mės gel­mių ert­mių nau­do­ji­mo kon­kur­so nuo­sta­tus. Juos pa­ko­re­ga­vus bus skel­bia­mas de­ta­lios gin­ta­ro žval­gy­bos kon­kur­sas, o jį lai­mė­ju­si fir­ma pa­pras­tai tu­ri ir ža­lia­vos ga­vy­bos pir­mu­mo tei­sę. Į mus krei­pė­si ke­le­tas fir­mų, to­dėl ir tu­rė­jo­me rea­guo­ti. Kol kas kal­ba­me apie vie­ną 84,4 hek­ta­ro plo­to tel­ki­nį ties Juo­dkran­te, kur, spė­ja­ma, yra 112 to­nų gin­ta­ro“, – sa­kė jis.

Šis gin­ta­rin­gos Kur­šių ma­rių dug­no že­mės plo­tas lai­ko­mas pers­pek­ty­viau­siu. Jei po de­ta­lios žval­gy­bos vers­li­nin­kai ne­at­si­sa­ky­tų pla­nų kas­ti Bal­ti­jos auk­są, lauk­tų ga­na su­dė­tin­gos biu­ro­kra­ti­nės pro­ce­dū­ros.

„Rei­kės at­lik­ti po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą, su­pa­žin­din­ti su pla­nais vi­suo­me­nę ir juos su­de­rin­ti su šia, su ins­ti­tu­ci­jo­mis, gau­ti lei­di­mus, įver­tin­ti tai, kad klo­das pa­ten­ka į Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko (KNNP) te­ri­to­ri­ją. Na, o iš­kas­tą gin­ta­rą vers­li­nin­kai ga­lė­tų par­duo­ti kam no­ri, nes mū­sų vals­ty­bė­je ga­lio­ja lais­vo­sios rin­kos dės­niai. Teo­riš­kai vi­sas iš­kas­tas gin­ta­ras ga­lė­tų iš­ke­liau­ti kad ir į Ki­ni­ją, jei ki­nai pa­siū­lys di­džiau­sią su­pir­ki­mo kai­ną“, – kal­bė­jo J. Sat­kū­nas.

Pa­klaus­tas, ko­kia nau­da iš ver­tin­go­jo ir Lie­tu­vo­je itin reikš­min­go gin­ta­ro iš­ga­vi­mo tek­tų vals­ty­bei, Geo­lo­gi­jos tar­ny­bos va­do­vas nu­ro­dė 7 mln. li­tų mo­kes­čių, ku­riuos vers­li­nin­kai pri­va­lė­tų su­mo­kė­ti už 100 to­nų iš­kas­to gin­ta­ro.

„Ne­ga­li­me užd­raus­ti eks­por­tuo­ti gin­ta­ro, nes tai nė­ra stra­te­gi­nė Lie­tu­vos ža­lia­va, kaip Ru­si­jo­je, ku­ri val­do apie 90 proc. vi­sos pa­sau­ly­je iš­gau­na­mo Bal­ti­jos gin­ta­ro rin­kos, yra mo­no­po­li­nin­kė. Ru­sai per me­tus iš­ka­sa tiek, kiek pas mus aps­kri­tai yra spė­ja­mo gin­ta­ro ma­rio­se“, – pri­pa­ži­no jis.

Įžvel­gia di­de­lę klaidą

Vie­ną di­džiau­sių gin­ta­ro ap­dir­bi­mo ce­chų Lie­tu­vo­je tu­rin­čios UAB „Pa­jū­rio gin­ta­ras“ va­do­vai LŽ pa­tvir­ti­no, kad ru­sai iš­ties ne­be­par­duo­da gin­ta­ro Lie­tu­vai.

„ O mums su ki­nais ne­įma­no­ma kon­ku­ruo­ti, nes jie siū­lo 10 kar­tų di­des­nę kai­ną, ne­gu ga­li­me pa­siū­ly­ti mes“, – sa­kė vers­li­nin­kai. Esą ru­sai lei­džia įvež­ti sa­vo ža­lia­vą ne­bent Lie­tu­vos gin­ta­ro auk­sa­ran­kiams meis­trams pa­puo­ša­lams ga­min­ti, ap­dirb­ti, ta­čiau pro­duk­ci­ja tu­ri grįž­ti at­gal į kai­my­nę ša­lį.

Pa­sau­lio gin­ta­ro ta­ry­bos na­rys ir ke­lių uni­ka­lių gin­ta­ro ga­le­ri­jų Vil­niu­je ir Ni­do­je sa­vi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Miz­gi­ris LŽ rė­žė drą­siai.

„Juk va­di­na­mės gin­ta­ro ša­li­mi, šis mi­ne­ra­las yra mū­sų pre­kės ženk­las, juo mes pri­sis­ta­to­me pa­sau­liui, juo di­džiuo­ja­mės ir gar­sė­ja­me. Da­bar vi­są iš­kas­tą gin­ta­rą par­duo­si­me ki­nams. Jiems tai – vie­nas iš dvie­jų šven­tais lai­ko­mų ak­me­nų, ir ki­nai ma­siš­kai su­per­ka gin­ta­rą at­ei­ties kar­toms. Pa­so­tin­ti 1,5 mlrd. var­to­to­jų rin­ką yra ne­rea­lu, gin­ta­ro jiems vi­sa­da rei­kės. O mes ki­ši­me ran­kas į sa­vo ir taip pa­ly­gin­ti skur­džius gin­ta­ro klo­dus dėl ke­lių mi­li­jo­nų li­tų mo­kes­čių?“ – ste­bė­jo­si K. Miz­gi­ris.

Jo ma­ny­mu, į gin­ta­rą vals­ty­bė ne­ga­li žvelg­ti kaip į pa­pras­čiau­sią nau­din­gą­ją iš­ka­se­ną. „Vers­li­nin­kai ver­kia, kad trūks­ta ža­lia­vos, ta­čiau su to­mis 100 to­nų mes „neuž­ki­ši­me“ jų, ne­pa­ten­kin­si­me po­rei­kio. Ki­tas da­ly­kas: Ru­si­jo­je anks­čiau ar vė­liau baig­sis Bal­ti­jos auk­so gys­los. Užuot sau­go­ję sa­vą­sias, ke­ti­na­me pul­ti jas ne­pro­tin­gai eksp­loa­tuo­ti“, – svars­tė K. Miz­gi­ris.

Jo tei­gi­mu, klau­si­mų ke­lia ir gin­ta­ro ga­vy­bos kon­tro­lė, mat vers­li­nin­kai esą vi­sa­da sten­gia­si dek­la­ruo­ti ma­žes­nį kie­kį, nei iš­ties iš­ka­sė, kad iš­veng­tų da­lies mo­kes­čių. „Tu­ri­me pa­vyz­džių Ru­si­jo­je, kur gin­ta­ras iš ka­syk­lų me­tų me­tais ma­siš­kai bu­vo va­gia­mas, ne­tei­sė­tais bū­dais eksp­loa­tuo­ja­mas“, – sa­kė jis.

Ža­lia­va ki­čui ga­min­ti?

Su­ma­ny­mą pra­mo­ni­niu bū­du iš Kur­šių ma­rių iš­gau­ti mi­ne­ra­lą skep­tiš­kai ver­ti­no ir dvi mo­nog­ra­fi­jas apie Lie­tu­vos prieš­is­to­rės gin­ta­rą par­ašiu­si gar­si ar­cheo­lo­gė dr. Aud­ro­nė Bliu­jie­nė.

„Ma­rių ir Bal­ti­jos jū­ros dug­ną, ieš­ko­da­mi gin­ta­ro tel­ki­nių, ne kar­tą žval­gė Lie­tu­vos geo­lo­gai. Prieš du de­šimt­me­čius bu­vo pa­skelb­tas ir eko­no­mi­nis tų spė­ja­mų tel­ki­nių įver­ti­ni­mas. Kons­ta­tuo­ta, kad gin­ta­ro yra, rei­kė­tų de­ta­les­nių žval­gy­mų. Ta­čiau tas gin­ta­ras – smul­ku­tis, ne­tu­rin­tis di­de­lės eko­no­mi­nės ver­tės: ku­bi­nia­me me­tre jo tė­ra nuo 25 iki 200 gra­mų. Mi­ne­ra­lo kie­kiai pa­skli­dę pa­ly­gin­ti di­de­lė­se te­ri­to­ri­jo­se, ne­to­ly­giai“, – LŽ at­sklei­dė moks­li­nin­kė.

Kar­tu ji pri­dū­rė, jog de­ta­lūs žval­gy­mai ti­krai bū­tų nau­din­gi, nes pa­tiks­lin­tų anks­čiau gau­tą in­for­ma­ci­ją.

„Gal nau­jų duo­me­nų at­si­ras. Vis dėl­to jei pa­aiš­kė­tų, kad tas gin­ta­ras – smul­kus, pa­mąs­ty­ki­me, koks jo li­ki­mas lau­kia? Ga­lė­tu­me pa­ten­kin­ti la­bai ne­pro­por­cin­gai iš­si­pū­tu­sią gin­ta­ro ža­lia­vos ap­dir­bi­mo pra­mo­nę Lie­tu­vo­je tik trum­pą lai­ką. Ką da­ry­tų vers­li­nin­kai su smul­kiu gin­ta­ru? Jį ly­dy­tų, mal­tų, pre­suo­tų, ga­min­tų ki­či­nius gin­ta­ro pa­veiks­lus ir „gin­ta­ro kiau­ši­nius“. Ki­taip – nu­ken­tė­tų mū­sų ša­lies įvaiz­dis“, – prog­no­za­vo ji.

A. Bliu­jie­nės tei­gi­mu, vi­sai ki­to­kia si­tua­ci­ja bū­tų, jei Lie­tu­vos gin­ta­rin­guo­se klo­duo­se glū­dė­tų stam­bes­ni gry­nuo­liai, ta­čiau to­kių duo­me­nų kol kas ne­sa­ma.

„Fak­tas, kad Juo­dkran­tės tel­ki­nį no­rin­tys eksp­loa­tuo­ti vers­li­nin­kai par­duo­tų ža­lia­vą tiems, ku­rie mo­kė­tų dau­giau­sia. Gin­ta­ro ka­sy­ba aiš­kiai ro­do vie­ną svar­bų fak­tą: ab­so­liu­ti dau­gu­ma ža­lia­vos yra eks­por­tuo­ja­ma. Ki­taip ta­riant, gin­ta­ro ga­vy­ba pel­nin­ga tik jo iš­ga­vė­jams ir par­da­vė­jams, kad ir kas jie bū­tų. Pui­kiai ži­no­me, kad mo­kiau­si šio­je rin­ko­je yra ki­nai. 90 proc. iš­kas­to gin­ta­ro Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je iš­ke­liau­ja į Ki­ni­ją ir ki­tas ša­lis“, – sa­kė moks­li­nin­kė.

Ji siū­lė la­bai at­sar­giai ir to­lia­re­giš­kai ver­tin­ti rea­lius pla­nus kas­ti gin­ta­rą iš ma­rių dug­no. „Ža­la gam­tai ga­li bū­ti di­des­nė už nau­dą, gau­tą ka­sant gin­ta­rą. Tu­rė­tu­me at­siž­velg­ti ir į šį as­pek­tą“, – pers­pė­jo A. Bliu­jie­nė.

Šan­sas turizmui

Gin­ta­ro ga­vy­bos Kur­šių ma­rio­se skep­ti­kai at­krei­pė dė­me­sį į vie­ną svar­bų niuan­są – ga­li­my­bę pa­nau­do­ti to­kį ob­jek­tą tu­riz­mui.

„Gin­ta­ro ga­vy­bą ma­rio­se pa­tei­sin­čiau vie­nu at­ve­ju: Lie­tu­vos gar­si­ni­mui, tu­riz­mo plė­trai. Gin­ta­rą ga­lė­tų kas­ti, bet per me­tus – ko­kius 200-300 ki­log­ra­mų. Ir pluk­dy­ti į ga­vy­bos plat­for­mą tu­ris­tus. Tu­rė­tu­me pa­sau­ly­je uni­ka­lų ir itin pa­trauk­lų tu­ris­ti­nį ob­jek­tą“, – sa­kė K. Miz­gi­ris.

Su tuo su­ti­ko Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to (VTD) di­rek­to­rė Rai­mon­da Bal­nie­nė. Ji LŽ sa­kė, kad ga­li­my­bė ste­bė­ti gin­ta­ro ga­vy­bos, ka­si­mo, žve­jo­ji­mo ei­gą – itin pa­trauk­li at­rak­ci­ja tiek Lie­tu­vos, tiek už­sie­nio tu­ris­tams.

„Tuo įsi­ti­ki­no­me pra­dė­ję Pa­sau­li­nio gin­ta­ro ke­lio pro­jek­tą. Daug kas krei­pia­si į mus ieš­ko­da­mi to­kių tu­ris­ti­nių-edu­ka­ci­nių pra­mo­gų. Ra­gin­tu­me ne­pra­ras­ti uni­ka­lios ga­li­my­bės gin­ta­ro Kur­šių ma­rio­se iš­ga­vi­mo pro­jek­tą pri­tai­ky­ti tu­riz­mo reik­mėms ir taip gau­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų“, – tei­gė ji.

Anot VTD va­do­vės, šis tu­ris­ti­nis ob­jek­tas ga­lė­tų tap­ti nau­ja gin­ta­ro sa­le­le Pa­sau­li­nia­me gin­ta­ro ke­lio že­mė­la­py­je.

Ap­lin­kos vi­ce­mi­nis­trė Dai­va Ma­to­nie­nė, LŽ pa­klaus­ta, ar ne­ver­tė­tų į gin­ta­ro ga­vy­bos kon­kur­so są­ly­gas įra­šy­ti pri­va­lo­mą punk­tą dėl tu­riz­mo ga­li­my­bių, su tuo su­ti­ko.

„La­bai ge­ra ir įdo­mi idė­ja. Jei iš­ties gin­ta­rą ka­san­tiems vers­li­nin­kams bū­tų prie­vo­lė ne­iš­sem­ti vi­so klo­do ir pa­lik­ti ja­me ke­lias to­nas gin­ta­ro tu­riz­mui plė­to­ti, par­odo­ma­jam ka­si­mui, gau­tu­me di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę. Šis siū­ly­mas ti­krai bus svars­to­mas mi­nis­te­ri­jo­je“, – ti­ki­no ji.

Da­bar apie jo­kias tu­riz­mo ga­li­my­bes bai­gus gin­ta­ro klo­do eksp­loa­ta­ci­ją bent jau do­ku­men­tuo­se ne­už­si­me­na­ma. Tai pa­tvir­ti­no ir J. Sat­kū­nas.

Kur­šių ne­ri­jos išimtis

Geo­lo­gas dr. Gi­nu­tis Juo­za­pa­vi­čius yra nu­ro­dęs, kad ties Juo­dkran­te esan­tis tel­ki­nys pa­ten­ka į KNNP te­ri­to­ri­ją, to­dėl jo eksp­loa­tuo­ti esą ne­ga­li­ma. Ta­čiau to­kia iš­va­da ga­li bū­ti ir ne­tei­sin­ga. Anot KNNP di­rek­to­rės Auš­ros Fe­ser, gin­ta­rui yra tai­ko­ma iš­im­tis.

„Pa­gal mū­sų par­ko tvar­ky­mo pla­ną ne­ga­li­ma jo te­ri­to­ri­jo­je kas­ti nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų, iš­sky­rus gin­ta­rą ir sap­ro­pe­lį. Ta­čiau at­krei­piu dė­me­sį, kad to­kia veik­la ne­ga­lės bū­ti ne­su­de­rin­ta ir su mū­sų di­rek­ci­ja, ir su vi­suo­me­ne. La­bai daug kas pri­klau­sys nuo tech­no­lo­gi­jų, ku­rias ke­ti­na­ma tai­ky­ti“, – LŽ sa­kė ji.

Par­ko va­do­vė pri­mi­nė, kad KNNP di­rek­ci­ja jau ke­le­tą me­tų plė­to­ja idė­ją kreip­tis į tarp­tau­ti­nius fon­dus ir gau­ti lė­šų Gin­ta­ro įlan­kai at­gai­vin­ti.

„No­ri­me ten įreng­ti gin­ta­ro ga­vy­bos, pa­čios įlan­kos is­to­ri­jos eks­po­zi­ci­jas. Svars­to­ma ir ga­li­my­bė pa­sta­ty­ti de­mons­tra­ci­nę XIX am­žiaus gin­ta­ro ka­si­mo ma­ši­ną. Tai, kad ke­ti­na­ma rea­liai ma­rio­se ties Juo­dkran­te iš­gau­ti gin­ta­rą, ga­lė­tų tik pa­pil­dy­ti ir mū­sų pla­nus. At­si­ras­tų ga­li­my­bė par­ody­ti tu­ris­tams, kaip ka­sa­mas gin­ta­ras ti­kra­me jo tel­ki­ny­je. Ta­čiau pri­va­lė­tų bū­ti įves­tos kas­me­ti­nės iš­ka­sa­mo gin­ta­ro kvo­tos“, – pa­žy­mė­jo A. Fe­ser.

Ga­li ras­ti lobį

Be­je, gin­ta­ro ga­vy­bos pla­nai at­vė­rė ir sa­vo­tiš­ką spė­lio­nių Pa­ndo­ros skry­nią dėl šan­sų dar kar­tą ap­tik­ti ak­mens am­žiaus gin­ta­ro dir­bi­nių ma­rio­se.

Mat ka­sant gin­ta­rą XIX am­žiu­je ne­ty­čia už­čiuop­ta ir se­no­vi­nė, ne­oli­to lai­kų alk­vie­tė. Spė­ja­ma, kad prieš tūks­tan­čius me­tų žy­niai iš apy­lin­kių ke­lia­vo bū­tent į ne­ri­ją ir au­ko­jo die­vams, pro­tė­viams au­kas.

Bu­vo ras­tas be­veik 500 vi­sa­me pa­sau­ly­je uni­ka­lių ir Kur­šių ne­ri­ją iš­gar­si­nu­sių gin­ta­ro dir­bi­nių, amu­le­tų lo­bis, dar ži­no­mas kaip Kleb­so rin­ki­nys. Tie­sa, ne vi­si dir­bi­niai ras­ti ties Juo­dkran­te. Tad ga­li bū­ti, kad prieš šimt­me­tį be­si­dar­ba­vę vo­kie­čiai su­rin­ko ne vi­sus ne­oli­to žmo­nių pa­lik­tus gin­ta­ro amu­le­tus, pa­puo­ša­lus, ir da­lis jų dar li­ko glū­dė­ti ma­rio­se ties Juo­dkran­te.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...