captcha

Jūsų klausimas priimtas

Panevėžyje imta aktyviau verslauti

Šių metų pradžioje Panevėžyje gyveno 96,3 tūkst. gyventojų, iš jų 61,4 proc. sudarė darbingo amžiaus gyventojai, 23,7 proc. – pensinio amžiaus ir 14,9 proc.- vaikai iki 16 metų.
V. Bukėno (BFL) nuotr.
V. Bukėno (BFL) nuotr.

Šių metų pradžioje Panevėžyje gyveno 96,3 tūkst. gyventojų, iš jų 61,4 proc. sudarė darbingo amžiaus gyventojai, 23,7 proc. – pensinio amžiaus ir 14,9 proc.- vaikai iki 16 metų.

Nuo 1994-ųjų rugsėjo 7 dieną minima Panevėžio miesto diena. Ta proga Statistikos departamentas parengė pranešimą apie Panevėžio miestą ir apskritį.

2013 m. Panevėžyje buvo 41,6 tūkst. užimtų gyventojų, Panevėžio apskrityje – 92,4 tūkst. Daugiausia užimtų gyventojų Panevėžio apskrityje dirbo paslaugų srityje (53,9 tūkst.) bei pramonėje (18,4 tūkst.). Nedarbo lygis 2013 m. Panevėžio apskrityje sudarė 15,9 proc. ir buvo 0,4 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Panevėžio įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2013 m. sudarė 2 062 litus ir per metus padidėjo 107 litais. Palyginti su šalies ūkio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (2 231,7 Lt), jis buvo mažesnis 170 litų.

2013 m. pabaigoje Panevėžyje veikė 29 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lankė 4,4 tūkst. vaikų. 2013-2014 mokslo metų pradžioje Panevėžyje buvo 27 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 13,1 tūkst. mokinių ir dirbo 1,1 tūkst. mokytojų. 2013-2014 mokslo metų pradžioje Panevėžyje taip pat veikė trys profesinio mokymo įstaigos ir viena kolegija.

2013 m. Panevėžyje buvo keturi teatrai (vienas valstybinis ir trys nevalstybiniai), kuriuose apsilankė 67 tūkst. žiūrovų. Čia veikė vienas muziejus, kuriame apsilankė 18 tūkst. lankytojų, du kultūros centrai (apskrityje – 82) su 503 dalyviais (apskrityje – 6 tūkst.). 2013 m. Panevėžyje buvo 29 meno mėgėjų kolektyvai (apskrityje – 533), 8 Kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos, turėjusios 29 tūkst. skaitytojų.

2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Panevėžyje veikė 3 323 ūkio subjektai. Daugiausia buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių (24,9 proc.). Mažiau buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių (22,4 proc.), apdirbamosios gamybos (9,3 proc.), transporto ir saugojimo veikla užsiimančių įmonių (7,7 proc.). Palyginti su 2013 m., veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus Panevėžyje padidėjo 2,7 proc.

2013 m. Panevėžio miesto apgyvendinimo įstaigose apsistojo 17,9 tūkst. turistų (22,4 proc. daugiau nei 2012 m.), iš jų užsieniečių – 7,4 tūkst. (26,7 proc. daugiau nei 2012 m.). Daugiausia užsienio turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė iš Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Lenkijos.

Panevėžyje gaminami transporto priemonių kėbulai ir jų dalys, duslintuvai, elektros laidai ir kabeliai, uždegimo sistemų laidų rinkiniai, autokompresoriai, metalinės statybinės konstrukcijos ir surenkamieji statiniai, elektriniai radiatoriai, plastikiniai maišeliai ir buteliai, taip pat buteliai iš bespalvio ir spalvoto stiklo. Gaminami virtuvės, miegamojo ir svetainės baldai. Siuvami švarkai, kelnės, kombinezonai, striukės ir apsisiaustai, moteriškos palaidinukės, sijonai ir suknelės, vyriški marškiniai, trikotažo gaminiai. Gaminami mėsos ir pieno produktai, krakmolas, mielės, duonos ir pyrago gaminiai, alus.

2013 m. iš Panevėžio apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3 239 mln. litų, tai sudarė 6,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 2013 m., palyginti su 2012 m., eksportas padidėjo 9,2 proc.

Daugiausia iš Panevėžio apskrities eksportuota šių lietuviškos kilmės prekių: pieno ir pieno produktų (23,6 proc.), javų (16,1 proc.), baldų (9,3 proc.), malybos produkcijos, salyklo, krakmolo, inulino, kviečių glitimo (9,1 proc.) bei medienos ir medienos gaminių (5,2 proc.). Pagrindinės Panevėžio apskrities eksporto partnerės buvo: Rusija (18,8 proc.), Iranas (11,3 proc.), Norvegija (9,9 proc.), Italija (8,4 proc.) ir Latvija (7,5 proc.).

2012 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Panevėžyje sudarė 761,44 mln. litų ir siekė 1,8 proc. visų šalies TUI.

2012 m. Panevėžio apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 7 019,1 mln. litų ir sudarė 6,2 proc. viso šalies BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta pramonės sektoriuje (29,9 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (27,4 proc.).

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...