captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Baltraitienė tikisi 70 proc. EK finansavimo afrikinio kiaulių maro pasekmėms ir prevencijai

Lietuvos žemės ūkio ministrė tikisi, kad Europos Komisijos (EK) išmokos kompensacijoms ir afrikinio kiaulių maro prevencijai gali siekti apie 70 proc. visų išlaidų. Pasak Virginijos Baltraitienės, maro pasekmių likvidavimo planas Briuselyje gali būti priimtas spalio mėnesį.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.

Lietuvos žemės ūkio ministrė tikisi, kad Europos Komisijos (EK) išmokos kompensacijoms ir afrikinio kiaulių maro prevencijai gali siekti apie 70 proc. visų išlaidų. Pasak Virginijos Baltraitienės, maro pasekmių likvidavimo planas Briuselyje gali būti priimtas spalio mėnesį.

Jos nuomone, mažai tikėtina, kad EK skirs 100 proc. finansavimą Baltijos valstybėms ir Lenkijai – šalys, anot jos, galėtų užsitikrinti apie 70 proc. finansavimą.

„Visų valstybių nuomonė vieninga – ne vien pačios valstybės turėtų rūpintis, nes mes esame tam tikra buferinė zona visai Europos Sąjungai. Jei per mūsų šalis virusas pasistūmėtų toliau, tai jis labai greitai pasklistų per visą Europos Sąjungą“, – BNS sakė V. Baltratienė.

Anot jos, planas rugsėjo 5 dieną bus pristatytas Europos Komisijai, tačiau sprendimas dėl kiaulių maro pasekmių finansavimo kol kas nebus priimtas – tai gali būti padaryta eilinėje ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos sesijoje spalio 13–14 dienomis.

Anot jos, EK kol kas neskuba priimti sprendimo, nes Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų embargą EK įžvelgia kaip žymiai svarbesnę problemą. Būtent dėl jos rugsėjo 5 dieną yra šaukiamas neeilinis ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdis.

„Esame surašę plane, su kokiomis problemomis susiduria Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kokie mastai yra. Latviai išvis nori naikinti smulkiuosius kiaulių ūkius. Mes su lenkais kol kas to nesiūlome. Prašome, kad mums skirtų papildomą finansavimą iš Europos Komisijos paskerstų kiaulių ir dezinfekavimo kompensavimui bei kiaulių maro prevencijai – tyrimams, šernų šaudymui ir populiacijos reguliavimui“, – BNS sakė ministrė.

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras netoli sienos su Baltarusija pirmą kartą šernuose rastas šiemet sausį. Liepą agresyvus maras diagnozuotas gerai saugotoje „Idavang“ fermoje, o iki šiol šalyje nustatyti jau aštuoni mirtino viruso židiniai – visi jie yra prie sienos su Latvija ir Baltarusija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close