captcha

Jūsų klausimas priimtas

Planuojantiems keisti darbą metas sukrusti

Rugsėjis ir spalis yra mėnesiai, kai įmonės pateikia daugiausiai darbo pasiūlymų per visus metus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Rugsėjis ir spalis yra mėnesiai, kai įmonės pateikia daugiausiai darbo pasiūlymų per visus metus.

Personalo atrankos specialistai sako, kad šiemet kone visų sričių darbuotojai turi galimybes susirasti naują darbą, tačiau labai didelio atlyginimų šuolio tikėtis nevertėtų.

Taip pat neatmetama, kad po aktyvaus rudens paskutinis metų ketvirtis gali būti itin ramus, nes verslininkus gąsdins nežinia prieš eurą.

„Kiekvienais metais, net krizės metu rudenį yra jaučiamas suaktyvėjimas darbo rinkoje. Daugiausiai darbo pasiūlymų įmonės pateikia rugsėjį-spalį. Antrasis etapas būna sausį-vasarį. Rugsėjį sujudimas būna daugiau dėl psichologinių sumetimų, nes baigiasi atostogų metas“, – DELFI sakė skelbimo portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Pasak jos, vasarą reikėjo labai daug statybininkų, dabar jų poreikis mažėja. Šiuo metu aktyviai ieškoma darbuotojų pardavimų srityje, informacinių technologijų (IT) specialistų, trūksta darbuotojų gamyboje, pramonėje.

Pastarosiose srityse reikia visų profilių darbuotojų – tiek nekvalifikuotų, tiek kvalifikuotų.

„Nuolat yra daug pasiūlymų prekyboje, vasarą buvo pagyvėjimas transporto srityje, dabar šis poreikis sumažėjo, taip pat daugiau ieškoma ir nekilnojamojo turto brokerių“, – teigė R. Karavaitienė.

Kam lengviausia rasti darbą?

Pasiteiravus, kokie darbuotojai šiuo metu turi geriausias galimybes rasti darbą, pašnekovė sakė: „Jeigu turite vadybinių gebėjimų, tai jau yra dideli šansai susirasti darbą. Taip pat jeigu turite kokią nors konkrečią specialybę, pavyzdžiui, esate inžinierius, galimybių dar labiau daugėja“.

Pasak jos, lengvai į darbo rinką gali įsilieti tie, kurie moka bent dvi užsienio kalbas, pageidautina rusų ir anglų, lengvai bendrauja, moka dirbti kompiuteriu ir turi vairuotojo pažymėjimą.

Anot R. Karavaitienės, dabar yra kritinis taškas darbo rinkoje.

„Iki Rusijos  atsakomųjų sankcijų buvo planuojama, kad atlyginimai kils 5-7 proc. Tačiau tokio didelio optimizmo nėra. Jaučiamas šioks toks atsargumas ir įmonės stengiasi išlaikytų atlyginimų stabilumą. Taip pat prieš eurą neskubama keisti atlyginimų, greičiausiai jų pokyčiai bus nuo vasario“, – teigė pašnekovė.

Tinklalapio manoalga.lt duomenimis, administracijos darbuotojai, tarnautojai Lietuvoje uždirba 1,7 tūkst. Lt, padalinio vadovai – apie 3,5 tūkst. Lt, rinkodaros direktoriai – 5,3 tūkst. Lt, bankininkystės sektoriuje dirbantys klientų aptarnavimo specialistai – 1,6 tūkst. Lt., IT programuotojai – nuo 3 tūkst. Lt, kasininkai – 1 tūkst. Lt, telemarketingo specialistai – 1,3 tūkst. Lt atskaičius mokesčius.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas buvo 2356 Lt neatskaičius mokesčių.

Primena piko metus

„Metas keisti darbą yra tinkamas. Pagal pasaulinę statistiką daugiausiai žmonių naujame darbe pradeda dirbti spalio pradžioje. Tai reiškia, kad darbo ir darbuotojų paieškos aktyviausias metas yra rugsėjis“, – DELFI sakė personalo paieškos bendrovių „Simplika“ ir „CVO Recruitment“ direktorė Valerija Buzėnienė.

Ji priduria, kad tai siejama su atostogų ir įmonių biudžetinių metų pabaiga.

„Šiais metais stebime itin aktyvų metą, buvo labai aktyvi vasara, buvo nemažai plėtros projektų, atėjo nemažai naujų įmonių. Artėjant rugsėjui darbuotojų samda dar suaktyvėjo. Tai matome ne tik iš užsakymų skaičių ar darbdavių užklausų, bet ir pagal pačius kandidatus. Pavyzdžiui, įtraukiame žmogų į vieną ar kitą atranką, jis sėkmingai keliauja į kitą etapą, tačiau jam atėjus, kandidatas praneša, kad jau įsidarbino kitur. Arba net pirmame etape pasako, kad turi tris-keturis pasiūlymus tuo pačiu metu“, – teigė V. Buzėnienė.

Jos teigimu, šiuo metu ypatingai paklausūs yra žmonės, dirbantys pardavimų srityje, klientų aptarnavimo specialistai, mokantys užsienio kalbas, nuolat jaučiamas informacinių technologijų specialistų poreikis, aktyviai darbuotojų ieško gamybos įmonės.

„Neišskirčiau kažkurio vieno pasyvaus sektoriaus. Šiuo metu įvairioms pozicijoms labai daug žmonių samdo bankinis sektorius. Šis ruduo taip pat atnešė pagyvėjimą rinkodaros srityje, tai yra sritis, kurioje ilgą laiką buvo visiškas štilis. Vieni kuria naujas darbo vietas, o kiti, netekę darbuotojų dėl kažkieno sukurtų darbo vietų, išėjusius darbuotojus keičia naujais“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos teigimu, dabartinis darbo rinkos aktyvumas primena buvusį prieš 2008-2009 m. krizę.

„Sakyčiau, kad paklausa yra panaši į buvusią aktyviausiais metais – 2007-2008 m. Tik dabar plėtra yra kur kas atsargesnė, kiekvienas darbuotojo priėmimas yra pamatuotas ir pasvertas, reikalavimai darbuotojams keliami aiškūs ir pakankamai dideli. O 2007-2008 m. buvo masinis priėmimas, nes visi aplinkui priiminėjo“, – komentavo V. Buzėnienė.

Šie metai nuo buvusiųjų prieš krizę skiriasi ir siūlomų atlyginimų dydžiais.

„Šiuo metu keičiantiems darbą nesiūlomas labai didelis atlyginimo prieaugis, dažniausiai siūloma 10-15 proc. daugiau nei darbuotojo gaunamas atlyginimas. Tuo metu per ankstesnį ekonomikos pakilimą turėjome atvejų, kai atlyginimai būdavo keliami radikaliai. Žinoma, ir dabar matomi tam tikri atlyginimų iškrypimai IT sektoriuje“, – tvirtino ji.

Euras buvo pristabdęs

Pasak jos, nežinia, kaip darbo rinkos situacija klostysis toliau, nes, pavyzdžiui, Latvijoje paskutinį ketvirtį iki euro įvedimo darbuotojų samdymas buvo sulėtėjęs.

„Darbdaviai bijojo prisiimti atsakomybę, nes niekas nežinojo, kaip euras paveiks bendrus ekonominius faktorius. Aš nedrįsčiau nieko prognozuoti, galbūt panašus modelis pasikartos ir pas mus. Įvedus eurą Latvijoje darbo rinka vėl įgavo pagreitį“, – teigė V. Buzėnienė.

„Swedbank“ banko ekonomistų vertinimu, šiemet ir kitąmet augs gyventojų užimtumas, o 2016 m. jis pasieks piką. Tai siejama su mažėsiančiu darbingo amžiaus žmonių skaičiumi. Prognozuojama, kad tuo metu dirbs 1,315 mln., o nedarbas nukris iki 8,5 proc.

Šiems metams prognozuojamas 10,9 proc. nedarbas, o kitiems metams – 9,7 proc.

Tuo metu realūs atlyginimai (atėmus infliacijos įtaką – DELFI) šiais ir kitais metais turėtų augti atitinkamai 4,7 proc. ir 3,5 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepą darbdaviai pateikė 25,8 tūkst. darbo pasiūlymų. Daugiausia – 20,7 proc. visų laisvų darbo vietų registravo pramonės sektoriaus darbdaviai, kurie ieškojo siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų, suvirintojų, kepėjų ir konditerių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, dailidžių ir stalių, baldžių, mėsininkų ir žuvų darinėtojų.

Per 19 proc. darbo pasiūlymų pateikė prekybos įmonės, statybos – beveik 16 proc., transporto – 9,4 proc.

Rinkoje greičiausiai įsidarbinti galėjo virėjai, statybininkai, dažytojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai ir administravimo sekretoriai.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. visoje šalyje buvo 159,4 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 8,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų – tai 1,3 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close