captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užfiksuotas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šalyje patvirtintas jau šeštasis afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis kiaulių ūkyje. Naujausias ligos židinys nustatytas ūkyje, esančiame apie 1–1,5 km nuo Baltarusijos sienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šalyje patvirtintas jau šeštasis afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis kiaulių ūkyje. Naujausias ligos židinys nustatytas ūkyje, esančiame apie 1–1,5 km nuo Baltarusijos sienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ignalinos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo pranešimą, kad kiaulių laikytojas, gyvenantis Naujojo Daugėliškio sen. (Ignalinos raj.), praėjusio šeštadienio ryte rado 2 nugaišusias kiaules, kitos dvi buvo vangios ir apatiškos. Iš viso ūkyje buvo auginamos 4 kiaulės.
 
Nedelsiant buvo atrinkti visų 4 kiaulių mėginiai, kuriuos ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, nustatyta, kad AKM virusu užsikrėtę visos ūkyje laikytos kiaulės. Nedelsiant buvo imtasi visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti. Visų kiaulių gaišenos sudegintos, atlikta kiaulių laikymo patalpų ir teritorijos dezinfekcija.
 
Apie ligos židinį nustatytos naujos 3 ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonos, imami visų šiose zonose auginamų kiaulių kraujo mėginiai. Nustatytoje 3 km apsaugos zonoje yra 4 laikytojai, kurie laiko 13 kiaulių, 10 km priežiūros zonoje – 6 laikytojai, laikantys 11 kiaulių.
 
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ragina kiaulių laikytojus, gyvenančius Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonuose bei Visagino savivaldybės teritorijoje, įvertinti sudėtingą situaciją regione ir skersti laikomas kiaules, o jų mėsą naudoti maistui tik po laboratorinių AKM tyrimų.

Prašys 100 proc. kompensacijų

Taip pat pirmadienį Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministerijų ir veterinarijos atstovai susitiko Pulavuose (Lenkija), kad aptartų afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinius, įvertintų problemos mastą ir sutartų dėl galutinių sprendimų, teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai.

Pulavuose buvo surengta didžiulė konferencija, kurioje dalyvavo Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministerijų ir veterinarijos atstovai bei Europos Komisijos ekspertai. „Buvo įdomu išgirsti specialistų nuomones. Kaip žinome, afrikinis kiaulių maras – tai nėra tik Baltijos šalių ar Lenkijos problema, tai visos Europos problema, todėl Europos Komisijos ekspertams teko atsakyti į daugybę pateiktų klausimų“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka. Anot viceministro, Europos Komisijos ekspertų nuomonė ne visada sutapo su Baltijos šalių turima patirtimi. „Vienintelis skirtumas – tai požiūris į smulkiuosius ūkininkus, Latvija teigia, kad smulkieji ūkininkai turėtų išnaikinti kiaules, Lietuva, Lenkija ir Estija su tuo nesutinka“, – teigė Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Susitikimo metu visos šalys dar kartą patvirtino, kad  prašys 100 proc. kompensacijų iš Europos Komisijos. Parengtoje priemonių programoje siūloma skirti lėšų: dezinfekcijai, šernų populiacijai mažinti, moksliniams tyrimams ir paramai smulkiajam verslui. Daugiausia dėmesio bus skiriama dezinfekavimo įrangai įsigyti, laboratoriniams tyrimams, buferinei zonai įrengti ir jos priežiūrai, mobiliajai šalutinių gyvūninių produktų deginimo įrangai įsigyti, afrikinio kiaulių maro židinyje patirtiems nuostoliams kompensuoti, informacinei sklaidai. Taip pat siūloma visose programos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje) organizuoti mobiliųjų laboratorijų, kurios būtų aprūpintos reikiama įranga afrikinio kiaulių maro diagnozei atlikti, įsigijimą.

Tačiau svarbiausias ir visiems aktualus programos tikslas – tai užkirsti kelią tolesniam AKM plitimui į Europos Sąjungos  teritoriją ir sudaryti sąlygas smulkiesiems kiaulių augintojams pereiti prie  kitų ūkinių gyvūnų auginimo veiklos.

Liepos pabaigoje žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės kvietimu į Vilnių atvyko Estijos, Latvijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai bei veterinarijos atstovai. Tuomet buvo nutarta, kad kiekviena valstybės paruoš savo veiksmų planą, o vėliau bendru planu kreipsis dėl paramos į Europos Komisiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close