captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kur investuoti pinigus kaimynystėje įsiplieskus karui?

Lietuvos investavimo specialistai su nerimu stebi įvykius Rusijoje. Pasak jų, šią krizę pajus visos bendrovės. Net ir tos, kurios Rusijoje verslo ryšių neturėjo. Didelių Vakarų įmonių, kurių reikšminga verslo dalis buvo Rusijoje, akcijų kaina jau krito. Tai jaučia ir Rusijoje veikę investiciniai fondai iš Lietuvos. Tačiau specialistai ragina nepanikuoti ir primena, kad didžiausias pelnas uždirbamas būtent krizių metu.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuvos investavimo specialistai su nerimu stebi įvykius Rusijoje. Pasak jų, šią krizę pajus visos bendrovės. Net ir tos, kurios Rusijoje verslo ryšių neturėjo. Didelių Vakarų įmonių, kurių reikšminga verslo dalis buvo Rusijoje, akcijų kaina jau krito. Tai jaučia ir Rusijoje veikę investiciniai fondai iš Lietuvos. Tačiau specialistai ragina nepanikuoti ir primena, kad didžiausias pelnas uždirbamas būtent krizių metu.

Pasak pašnekovų, Lietuvoje daugelis žmonių vis dar mano, kad vienintelis būdas saugiai laikyti pinigus – juos pasidėti banke. Deja, ten pinigai dėl rekordiškai mažų palūkanų ir infliacijos ilgainiui nuvertėja. Kokios alternatyvos?

Rusija kamšo skyles bankuose

Savaitės pradžioje Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pasirašė įsakymą, kuriuo iš Nacionalinio gerovės fondo skyrė 239 mlrd. rublių VTB ir „Žemės ūkio vystymo“ bankams.

Didieji Rusijos bankai susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis po to, kai jiems sankcijas ėmė taikyti Vakarų šalys. Panašioje situacijoje atsidūrė ir Rusijos energetinė milžinė „Rosneft“.

Jos vadovas Igoris Sečinas susitiko su D. Medvedevu ir paprašė įspūdingos 1,5 trilijonų rublių sumos. Nors vyriausybė žadėjo be aiškaus pagrindimo, kur bus panaudotos lėšos, pinigų neskirti, jau po keleto dienų prašoma suma iš Nacionalinio gerovės fondo bendrovės obligacijoms išpirkti buvo atseikėta.

Rusijos finansų inžinierių galvos skausmu tampa ir rekordiškais tempais krentantis rublis. Penktadienį jo kaina pasiekė istorinį minimumą – doleris, Rusijos centrinio banko duomenimis, kainavo 37 rublius. Tai sparčiai mažina šalies gyventojų perkamąją galią ir nuvertina santaupas.

Nukentėjo ir Lietuvos fondai

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis 15min.lt teigė, kad nuo Rusijos krizės kenčia ne tik Lietuvos žemės ūkis, bet ir finansų sektorius.

„Keletas Lietuvos investicinių fondų valdymo bendrovių turi specializuotus fondus, kurie veikia tik Rusijoje arba NVS šalių rinkose. Natūralu, kad dalis investuotojų pinigų yra ten“, – teigė jis.

V. Plunksnis siūlė į situaciją žvelgti plačiai ir neprarasti šalto proto: „Ar Rusijos rinka patraukli, ar nepatraukli, yra iš esmės požiūrio klausimas. Galima galvoti, kad Rusija ir jos politika eina Šiaurės Korėjos modelio link. Šalis visiškai izoliuojasi ir atsiskiria nuo pasaulio. Tokiu atveju protingas investuotojas Rusijoje investuoti neturėtų. Kita vertus, Rusijoje įvairių sukrėtimų pastaraisiais dešimtmečiais buvo tikrai ne vienas. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos ir lyginant su kitomis vertybinių popierių biržomis, rusiškos akcijos dabar yra labai pigios.“

Rizikinga loterija

Investavimo specialistas Rusijos rinką lygino su loterija, kurios rezultatai priklausys nuo to, kaip pakryps visos šalies likimas. „Paprastai tie, kurie investuoja per sukrėtimus ir krizes, išlošia. Žinoma, jei nesipildo juodžiausi šalies raidos scenarijai. Tai kiekvieno investuotojo pasirinkimo ir rizikos toleravimo klausimas“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, tai ir moralinė dilema: „Ar galima investuoti šalyje, kuri šiuo metu kariauja su Ukraina ir su puse pasaulio keičiasi sankcijomis?“

Net ir Rusijoje pinigų neinvestavę fondai jaučia krizės poveikį. Vakarų įmonių, kurios reikšmingą dalį verslo turi Rusijoje, akcijų kainos krenta. „Investuotojai Rusijos riziką įvertina. Jeigu Vokietija buvo viena didžiausių Rusijos prekybos partnerių, tai akivaizdu, kad dėl kilusios krizės gali sulėtėti visos šalies ekonomikos augimas. Tada poveikį pajus net ir tos įmonės, kurios su Rusija tiesioginių verslo ryšių neturi. Rinkos labai susijusios, todėl galima drąsiai sakyti, kad Rusijas problemas pajausime visi“, – dėstė pašnekovas.

Pasiduoda bandos jausmui

V. Plunksnis atkreipė dėmesį, kad investuojant būtina turėti aiškią kryptį ir scenarijų, kaip bus elgiamasi, jei vertybinių popierių kaina sparčiai kris. Dažnai smulkūs investuotojai apie tai nesusimąsto.

„Tendencija aiški – rinkoms krentant investuotojai akcijas pardavinėja. Matėme ne vieną pranešimą, kad Lietuvos investuotojai traukiasi iš Rusijos arba mažina pozicijas, nors metas tai daryti nebuvo pats geriausias. Dažna smulkių investuotojų problema yra tai, kad jie vadovaujasi emocijomis ir elgiasi priešingai, nei reiktų. Šaltą galvą išsaugo tik tie, kurie turi ilgalaikį planą ir jau iš anksto žino, ką darys, jeigu jo akcijos nuvertės 20–30 proc.“, – teigė investavimo specialistas.

Pasak jo, kilus neramumams nereikia panikuoti ir keisti santaupų į auksą: „Matant ilgalaikį horizontą, nepaisant visko, akcijos išlieka vienu patraukliausiu investavimo instrumentų. Obligacijos gali patirti vertės sumažėjimą, jei pradės augti palūkanos. Patarimas būtų investuoti į plačiai diversifikuotus indeksų fondus, kur dviem pavedimais galima turėti 90 proc. pasaulio biržose kotiruojamų bendrovių akcijų“, – teigė investavimo specialistas.

Bijo rizikos

Bendrovės „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas 15min.lt nurodė, kad vis daugiau lietuvių imasi investavimo, tačiau jų rizikos tolerancijos lygis mažėja.

2007 m. „Danske“ banko klientų investiciniuose portfeliuose buvo galima rasti 90 skirtingų vertybinių popierių. Dabar šis skaičius išaugo iki 560. Ketvirtadaliu augo bendras turimų vertybinių popierių skaičius. Po krizės žmonės ėmė rinktis mažiau rizikingus vertybinius popierius. 2007 m. rizikingi vertybiniai popieriai sudarė 84 proc, o 2014 m. 63 proc. statistinio investicinio portfelio.

„Palūkanų normos krenta, indėlių palūkanos mažos, uždirbti pinigus darosi vis sunkiau. Pažvelkime į indėlius bankuose ir kredito unijose. Pinigų kiekis yra rekordinis. Nors palūkanos labai mažos, žmonės pinigus vis tiek ten laiko. Dabar kalbama ir apie indėlių apmokestinimą. Turbūt verta svarstyti daugiau alternatyvų, bet žmonės sau tų klausimų net neužduoda“, – teigė D. Kuzmicas.

Pasak jo, su santaupomis galime elgtis primityviai ir pasidėti į taupkasę, kaip kažkada močiutė darydavo, arba galime elgtis taip, kaip su santaupomis elgiasi skandinavai ar amerikiečiai.

Mokestiniai skirtumai

Paklaustas, kodėl žmogus turėtų rinktis vertybinius popierius, o ne investicinį gyvybės draudimą ar pensijų fondus, pašnekovas atsakė, kad esminis skirtumas yra mokesčiai.

„Visi fondai galų gale perka akcijas, obligacijas ir visi pinigai nusėda tuose pačiuose instrumentuose. Gyvybės draudimo atveju yra papildoma paslauga ir mokestinė lengvata, pensijų  atveju valstybė taip pat suteikia lengvatų, tačiau esi ribotas kitomis sąlygomis. Tai tarsi tas pats saldainis, bet skirtinguose popierėliuose.

Gyvybės draudimas atrodo patraukliai, tačiau jis yra brangus. Investicinių fondų paslaugos yra pigios, tačiau žmogus neturi galimybės susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir negauna gyvybės draudimo. Mes lyginome šias priemones. Labai grubiai sudėliojus, gyvybės draudimas reikalingas tada, kai reikia papildomo saugumo.

Jei per gyvybės draudimą tik investuoji, tai greičiausiai praloši. Pensijų fondų atveju labai svarbi valstybės parama. Ne tik per mokesčių lengvatą. Pavyzdžiui, darbdavys gali pervesti dalį atlyginimo tiesiai į pensijų fondą nemokėdamas papildomai „Sodrai“ ir GPM. Pinigai keliauja tiesiai darbuotojui, tiesa, jų ilgai negali pasiimti“, – teigė D. Kuzmickas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...