captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas būtų, jei Rusija Lietuvai užsuktų dujas

Ukrainai besiruošiant sunkiai žiemai be „Gazprom“ dujų, Lietuvos energetikai tvirtina, kad, net jeigu Rusija užsuktų ir kranelį į Lietuvą, tragedija neištiktų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainai besiruošiant sunkiai žiemai be „Gazprom“ dujų, Lietuvos energetikai tvirtina, kad, net jeigu Rusija užsuktų ir kranelį į Lietuvą, tragedija neištiktų.

Jeigu sustotų dujų tiekimas šaltuoju metų laiku, didžiausia problema įvardijamas Vilniaus ir Kauno šildymas, kurie vis dar didžiąją dalį šilumos gamina iš rusiškų dujų.

„Situacija galėtų būti pakankamai sudėtinga, ypač jeigu tai atsitiktų šį rudenį, tačiau ji nebūtų kritinė, nes Lietuva galėtų gauti dalį dujų iš Latvijoje esančios Inčiukalnio požeminės saugyklos. Yra susitarimai, pagal kuriuos galėtume gauti iki 30 proc. poreikio“, – DELFI komentavo Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis.

Tiesa, Inčiukalnio dujų saugykla priklauso bendrovei „Latvijas gaze“, kurios daugiau nei trečdalį akcijų valdo Rusijos dujų milžinas „Gazprom“.

Jo nuomone, toks Rusijos žingsnis nėra realus vien dėl to, kad per Lietuvą dujos keliauja tranzitu į Kaliningrado sritį.

„Aš asmeniškai esu linkęs manyti, kad nelabai realu, kad mėnesiui ar dviem užsuktų dujas, nes bent jau šį rudenį Kaliningrado sritis, kurios poreikiai yra dideli, neturi kitų alternatyvų. Mano įsivaizdavimu, jie atsargų turėtų daugiausiai mėnesiui“, – kalbėjo energetikas.

Praėjusiais metais Lietuvos pirkėjams buvo patiekta 2,7 mlrd.kub.m dujų, o į Kaliningrado sritį per Lietuvą nukeliavo 2,1 mlrd. kub. m. Iš Lietuvoje sunaudotų rusiškų dujų 1 mlrd. kub. m teko trąšas gaminančiai „Achemai“, 1 mlrd. – elektros ir šilumos gamintojams, 0,6 mlrd. kub. m – buitiniams vartotojams ir pramonės įmonėms.

Jeigu vis dėlto nutrūktų dujų tiekimas Lietuvai, energetikas svarsto, kad pirmiausiai būtų stabdoma „Achemos“ trąšų gamykla.

„Didžiausia problema tuomet kiltų su Vilniaus ir Kauno šildymu, nes šie miestai daugiau nei 80 proc. šilumos gamina iš dujų. Su kitais miestais problemų būtų mažiau, nes didžioji dalis šilumą gamina iš biokuro. Dujas namuose naudojančius buitinius vartotojus būtų galima gelbėti panaudojant Inčiukalnio dujų saugykloje laikomas dujas“, – komentavo pašnekovas.

Kritiniu atveju, jo nuomone, Vilniuje ir Kaune rusiškas dujas galima būtų pakeisti mazutu, kurio atsargų turėti yra privalu, o jo įsigyti ir atsivežti nėra sudėtinga per Klaipėdos uostą.

Koziris – Kaliningradas?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos politikos klausimams Vidmantas Jankauskas yra įsitikinęs, kad Rusija drastiško žingsnio nežengtų.

„Nėra mums čia ko gąsdintis, žinoma, ruoštis reikia. Kaip tai galima padaryti (užsukti Lietuvai dujas – DELFI), jeigu už mūsų yra Kaliningrado sritis? Mano žiniomis, ten esančios saugyklos yra labai menkos ir jose sukauptų dujų užtektų keletui dienų. Taigi artimiausią žiemą ir artimiausius metus neturėtume jaudintis“, – DELFI sakė jis.

Pasak pašnekovo, Lietuva moka už dujų saugojimą Inčiukalnio dujų saugykloje, kuris garantuotų dujų tiekimą buitiniams vartotojams. Jiems saugomų dujų turėtų pakakti visai žiemai.

„Tačiau didžiausia problema yra vamzdžio tarp Lietuvos ir Latvijos pralaidumas, nes jis gali patiekti nelabai didelį kiekį. Tačiau šis pralaidumas yra pakankamas norint aprūpinti buitinius vartotojus“, – tvirtino energetikas.

Tik kainos klausimas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas tvirtina, kad blokados gyventojams prisiminti netektų, nes dujas kūrenantys šilumos tiekėjai galėtų pereiti prie mazuto. Šiuo metu daugiausiai dujų naudoja Vilnius ir Kaunas bei keli mažesni miestai.

„Gerai būtų, jeigu užsukimas vyktų po dvejų-trejų metų, kai šilumos ūkis beveik visiškai nenaudos gamtinių dujų ir beveik visa centralizuotai tiekiama šiluma bus gaminama kūrenant biomasę“, – DELFI komentavo jis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtinės dujos liepą kainavo ​1315,61 Lt už tonos ekvivalentą, o iki 1 proc. sieringumo mazutas – 1930,10​ Lt.

„Mazutas yra maždaug 30 proc. brangesnis, taigi viskas yra kainos klausimas. Bėda būtų individualių namų gyventojams, kurių šildymo sistemos pritaikytos tik dujoms. Mes seniai raginame pereiti prie biokuro, kaip tai padarė Skandinavijos valstybės, ir neturėtume problemų su dujų tiekimu, nes Lietuvoje iš atliekų susidaro dvigubai daugiau biomasės nei reikia šilumai gaminti“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu šilumos tiekėjai privalo turėti mazuto atsargas, kurių turėtų pakakti bent 10 parų.

Paruoštas planas

„Gamtinių dujų įmonės privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimo dujų tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti nacionalinį prevencinį planą gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti“, – DELFI sakė Energetikos ministerijos atstovė Daiva Rimašauskaitė.

Pasak jos, Vyriausybė yra nustačiusi konkrečias saugumo užtikrinimo priemones, kurių vykdymas dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Visų pirma, pažeidžiamiausiai vartotojų grandžiai – buitiniams vartotojams gamtinių dujų tiekimo saugumas yra užtikrinamas aukščiausiu lygiu. Jiems yra sukauptos ir nuolatos palaikomos gamtinių dujų atsargos 30-čiai dienų.

Už tai yra atsakingos gamtinių dujų tiekimo įmonės. Šiuo metu bendras sukauptas dujų kiekis siekia apie 33,7 mln.kub.m ir praktiškai visas jis yra  saugomas Inčiukalnio požeminėje gamtinių dujų saugykloje Latvijoje. Pagal turimą sutartį, atsiradus poreikiui jos turi būti pradėtos tiekti per tris darbo dienas.

„Gamtinių dujų tiekimo nutraukimas nekeltų tiesioginės grėsmės šilumos ir elektros tiekimo nutraukimui, nes dujas naudojantys energijos gamintojai, privalo turėti energijos išteklių rezervo atsargas 10-čiai dienų. Tai sudaro galimybes apriboti šių vartotojų poreikį tiekimo sutrikimo atveju  užtikrinant dujų tiekimą apsaugotiems vartotojams. Taip pat per šį laikotarpį šie vartotojai gali užsitikrinti alternatyvaus kuro tiekimą“, – tvirtino D. Rimašauskaitė.

Lietuvos-Latvijos sistemų jungtis užtikrina 6.24 mln. kub. m pralaidumą iš Latvijos pusės.

Taip pat Lietuvos gamtinių dujų įstatyme numatyta, kad dujų tiekimo sutrikimo atveju tranzitu transportuojamų dujų kiekiai ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams. Dujų tiekimo nutraukimo atveju dujų transportavimas tranzitu nutraukiamas nedelsiant.

2014 metų balandį „Lietuvos dujos“ ir „Latvijas gaze“ pasirašė gamtinių dujų saugojimo Inčiukalnio dujų saugykloje ir dujų transportavimo Latvijos teritorijoje sutartį. Joje numatyta, kad spalį-balandį per parą iš saugyklos būtų galima gauti 1,2 mln.kub.m dujų. Dėl didesnio dujų kiekio tiekimo iš saugyklos šalis turi tartis papildomai.

Nuo šių metų pabaigoje Klaipėdoje pradėtų veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kuris suteiktų Lietuvai galimybę dujų parsigabenti iš kitų tiekėjų. Šiuo metu vienintelė galimybė nusipirkti dujų yra Rusijos dujų tiekėjas „Gazprom“.

Energetikos ministerijos duomenimis, gamtinės dujos sudaro iki 37 proc. šalyje sunaudojamo kuro. Šalies elektros generavimo įrenginių kuro balanse gamtinių dujų dalis siekia iki 51 proc., o šalies centralizuoto šilumos tiekimo įmonių balanse gamtinės dujos sudaro iki 68 proc. sunaudojamo kuro.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close