captcha

Jūsų klausimas priimtas

SEB 2015-ųjų Lietuvos BVP augimo prognozę sumažino iki 3,2 proc.

Kaip ir anksčiau, tikimasi, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros tempas šiemet bus 2,7 proc., tačiau 2015 m. prognozė SEB banko ekonomistų parengtoje naujausioje „Nordic Outlook“ apžvalgoje nuo 3,8 proc. sumažinta iki 3,2 proc. 2016 m. šalies ekonomika ūgtelės maždaug 4 proc. „Nordic Outlook“ teigiama, kad Lietuva išsiskirs spartesniu nei kitos Baltijos šalys ekonomikos kilimu: Latvijos BVP šiemet padidės 2,5 proc., 2015 m. – 2,7 proc., ir 2016 m. – 3,4 proc., Estijos – atitinkamai 0,5 proc., 1,8 proc. ir 3,0 proc.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kaip ir anksčiau, tikimasi, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros tempas šiemet bus 2,7 proc., tačiau 2015 m. prognozė SEB banko ekonomistų parengtoje naujausioje „Nordic Outlook“ apžvalgoje nuo 3,8 proc. sumažinta iki 3,2 proc. 2016 m. šalies ekonomika ūgtelės maždaug 4 proc. „Nordic Outlook“ teigiama, kad Lietuva išsiskirs spartesniu nei kitos Baltijos šalys ekonomikos kilimu: Latvijos BVP šiemet padidės 2,5 proc., 2015 m. – 2,7 proc., ir 2016 m. – 3,4 proc., Estijos – atitinkamai 0,5 proc., 1,8 proc. ir 3,0 proc.

Ateinančiais metais pasaulio ekonomikos plėtra nesustos, teigiama SEB banko ekonomistų parengtoje apžvalgoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) šalių ekonomika praėjusiais metais išaugo 1,4 proc., šiais metais jų BVP turėtų padidėti 1,9 proc., o 2015 m. – 2,5 proc.

SEB grupės analitikų nuomone, ilguoju laikotarpiu teigiamas pastaraisiais dešimtmečiais vykusio užsienio prekybos liberalizavimo poveikis pasaulio ekonomikai pamažu silpnės, be to, artimiausiais metais politiniu ir ekonominiu požiūriu destabilizuojančiai veiks Rusijos veiksnys. Dabartinės Vakarų valstybių ir Rusijos tarpusavio sankcijos turės pakankamai nedidelės įtakos globaliai ekonomikai, tačiau santykinai skausmingiau atsilieps su Rusija rinka labiau susijusioms Baltijos šalims ir Suomijai. Svarbiausias ekonomikos plėtros garantas bus gerėjanti makroekonominė situacija JAV, Kinijoje ir Indijoje.

Bent iki 2016-ųjų pabaigos pagrindinių valstybių pinigų politika išliks skatinančiojo pobūdžio, nors jau 2015 m. pavasarį Federalinis atsargų bankas (Fed) ir Anglijos nacionalinis bankas ims kelti bazines palūkanų normas nuo istoriškai žemo lygio. „Žvelgiant į ateitį, centriniams bankams iškils sudėtinga dilema, kadangi egzistuoja didelis neapibrėžtumas kaip ekonomika reaguos į palūkanų normų pokyčius, pradėjus diegti naujus kredito įstaigų priežiūros standartus. Esama nemažai požymių, kad dėl makroprudencinių pokyčių pusiausvyros palūkanų norma reikšmingai sumažėjo, todėl centriniai bankai imsis palūkanų normų didinimo labai atsargiai“, – teigiama naujausiame „Nordic Outlook“ leidinyje.

SEB grupės analitikų nuomone, artimiausiais metais Šiaurės šalių ekonomikos būklė smarkiai skirsis. Norvegijos ekonomiką „plėšo“ prieštaringi veiksniai – viena vertus, ją smukdo susitraukusios investicijos į naftos ir dujų bei nekilnojamojo turto sektorius, kita vertus, pastaruoju metu stabilizavosi šalies darbo rinka, palankias prielaidas vartojimui augti sukuria sparčiai didėjančios realios gyventojų pajamos. Danijoje ekonomikos plėtra įgijo tvirtą pagrindą dėl mažėjančio nedarbo lygio, kylančių būsto kainų ir gerėjančių namų ūkių lūkesčių. Švedijos ekonomika atsigauna lėčiau nei tikėtasi, tačiau artimiausiais metais augimas pranoks istorinį vidurkį ir 2014 m. sudarys 2,1 proc., 2015 m. – 2,9 proc. ir 2016 m. – 2,7 proc. Sunkiausia yra Suomijos ekonomikos padėtis, nes ją kamuoja struktūrinės problemos miškininkystės ir informacinių technologijų bei ryšių sektoriuose, taip pat didelė priklausomybė nuo Rusijos rinkos. 2014 m. Suomijos ekonomikai veikiausiai nepavyks išvengti recesijos.

Skirtingai nei daugelis Europos Sąjungos šalių, Baltijos valstybės pasižymi gana dideliu eksporto į Rusiją lygiu (2013 m. duomenimis, 12-20 proc.), todėl jos yra santykinai labiau pažeidžiamos prasidėjusio Vakarų ir Rusijos sankcijų karo. Bendroje užsienio prekybos su Rusija apimtyje didelę dalį sudaro reeksportas, kurio galimas sumažėjimas tiesiogiai atsilieps transporto sektoriui. Blogėjanti politinė situacija regione gali turėti neigiamos įtakos namų ūkių ir verslo lūkesčiams, kita vertus, Baltijos šalims gana svarbus turizmo sektorius dėl to neturėtų patirti rimtesnių nuostolių. „Baltijos valstybės, įskaitant ir Lietuvą, neblogai pasirengė priimti geoekonominius iššūkius: viešieji finansai yra geros būklės, einamosios sąskaitos deficitas nedidelis, tuo tarpu statybų sektorius ir infrastruktūros projektai turės apčiuopiamos naudos iš ES struktūrinių fondų. Lietuva, tapusi euro zonos nare 2015 m., gali tikėtis tiesioginių investicijų postūmio“, sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close