captcha

Jūsų klausimas priimtas

Koreguoja Lietuvos ateitį: viskas dėl Rusijos

Dėl Rusijos-Ukrainos krizės Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei buvo prognozuota anksčiau.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Dėl Rusijos-Ukrainos krizės Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

Tokios nuomonės laikosi „Swedbank“ banko ekonomistai, kurie šiems metams numatė 3 proc. ekonomikos augimą, o kitiems metams – 3,5 proc. Anksčiau buvo prognozuojamas atitinkamai 3,3 proc. ir 4 proc. augimas.

„Buvo šiek tiek netikėta tai, kad Rusija pritaikė plataus masto embargą visoms ES bei kitoms Vakarų valstybėms. Tai reiškia, kad bus ne tik mažesnis eksportas į Rusiją, bet ir suintensyvės konkurencija kitose rinkose, nes daugybei neparduotų produktų bus ieškoma pirkėjų“, – komentavo „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Banko ekonomistų vertinimu, dėl Rusijos pritaikytų ekonominių sankcijų gali būti prarasta iki kelių tūkstančių darbo vietų, o dėl padidėjusios geopolitinės įtampos ir blogėjančių lūkesčių bus sukurta mažiau naujų darbo vietų.

Skaičiuojama, kad namų ūkiai, o ne eksportas išliks pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu. Gerėjanti padėtis darbo rinkoje, menka infliacija ir spartėjantis paskolų portfelio augimas skatins gyventojų vartojimo augimą. Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimas 2015 m. ir 2016 m. augs po 4,5 proc.

Banko ekonomistų vertinimu, dėl Rusijos pritaikytų ekonominių sankcijų gali būti prarasta iki kelių tūkstančių darbo vietų, o dėl padidėjusios geopolitinės įtampos ir blogėjančių lūkesčių bus sukurta mažiau naujų darbo vietų.

Todėl nuo 10,4 proc. iki 10,9 proc. padidinta nedarbo prognozė šiems metams. Kitų metų nedarbo prognozė yra taip pat pabloginta nuo 9,4 proc. iki 9,7 proc.

Pasak jo, europinių institucijų vertinimu, Lietuva į Rusiją eksportavo draudžiamų prekių už didžiausią sumą visoje ES – už maždaug 900 mln. eurų. Tačiau tik apie 4 proc. šių prekių yra lietuviškos kilmės, likusioji dalis – per Lietuvą į Rusiją keliaujančios kitų šalių prekės.

„Kol kas daugiausiai nerimo jaučiame ne dėl pramonės ar žemės ūkio, bet dėl transporto sektoriaus, nes didžioji dalis prekių tranzitu keliavo per Lietuvą“, – pristatydamas apžvalgą sakė N. Mačiulis.

Jis mano, kad dabartinis embargas nepakeis Lietuvos verslo noro dirbti Rusijoje.

„Įmonės tą riziką suvokia, jos yra prisitaikiusios, diversifikavusios rinkas. Be to, nėra nė vienos įmonės, kuri į Rusiją eksportuotų daugiau nei penktadalį produkcijos, vadinasi, jos yra įvertinusios riziką“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Rusijos priklausomybė nuo Europos Sąjungos yra kur kas didesnė nei ES. Banko pateikiamais duomenimis, Rusijai teko 2,7 proc. viso ES eksporto ir 4,5 proc. importo. Tuo metu Rusijos eksportas į ES sudarė 45,8 proc., o importas – 42,6 proc.

Tačiau ekonomistas atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingai niekaip nesusiję su ekonomikos augimu, nes ekonomikai smunkant jo reitingai kyla. Tai dar labiau didina geopolitinę riziką Lietuvai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...