captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno rajono katilinės vis labiau gręšis į durpes

Kauno rajone matoma vis daugiau perspektyvų naudoti vietos kurą. Teigiama, kad didėjant durpių gavybai pastebimos žalos gamtai nebus, o turimų durpių klodų pakaks dar ne vienai kartai.
A. Bagdono (BFL) nuotr.
A. Bagdono (BFL) nuotr.

Kauno rajone matoma vis daugiau perspektyvų naudoti vietos kurą. Teigiama, kad didėjant durpių gavybai pastebimos žalos gamtai nebus, o turimų durpių klodų pakaks dar ne vienai kartai.

„Turime ranka pasiekiamą Ežerėlio durpyną. Nepasinaudoti šia galimybe būtų nedovanotina“,– įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Šiemet rajono katilinėse sukūrenta 1,2 tūkst. tonų durpių – keturis kartus daugiau, nei pernai. Kitąmet šį kiekį planuojama padidinti dar du ar tris kartus. Pažymėtina, jog Kauno rajono energetikos ūkis – sudėtingas, nes apima daug mažų katilinių, kūrenamų įvairiu kuru. Dujos yra labai brangios, dyzelinas – taip pat. Malkos taip pat brangsta, todėl savivaldybė ėmė vis labiau atsigręžti į durpes. Šis kuras už rusiškas dujas pigesnis mažiausiai du kartus.

Apie didesnes Ežerėlio durpyne išgaunamo kuro panaudojimo galimybes šią savaitę vykusiame susitikime kalbėjosi rajono meras, jo patarėja Violeta Boreikienė, savivaldybės administracijos vadovas Ričardas Pudževelis, keletą durpynų Lietuvoje eksploatuojančios bendrovės „Klasmann Deilmann“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas, „Klassmann Deilmann Ežerėlis“ direktorius Giedrius Kavaliauskas, šilumos gamintojai, kiti atsakingi darbuotojai.

Kol kas lietuviškos durpės daugiausiai naudojamos daržininkystei, tačiau durpininkų atstovai tikina, kad šį kurą gausiai naudoja estai, suomiai, švedai, latviai, airiai. Durpių gavybos įmonės vadovas G. Kavaliauskas pasakojo, kad Ežerėlio durpės yra labai geros kokybės, jų kaloringumas – 13 proc. didesnis, nei medienos, o kaina mažesnė 20–30 proc. Kuro durpės pasižymi pastovia drėgme ir energetine verte.

Apie galimybę naudoti šilumos ūkyje daugiau durpių pradėta kalbėti prieš porą metų. Per tą laiką nemažai katilinių pertvarkė viena iš Kauno rajono šilumos ūkį prižiūrinčių įmonių „Roalsa“ – Vilkijoje, Liučiūnuose, Babtuose ir kitur katilai buvo pritaikyti kūrenti biokuro ir durpių mišinį.

Kauno rajono komunalinių paslaugų centro direktoriaus pareigas einantis Petras Čiegis pranešė, kad kitąmet rengiamasi rekonstruoti Karmėlavos ir Vandžiogalos katilines, kurios taip pat bus pritaikytos durpių ir biokuro mišiniui. Šiems poreikiams reikėtų apie 2 tūkst. tonų durpių per metus.

Lietuvos durpių asociacijos (LDA) atstovai įvardija svarbų kuro durpių privalumą – nedaug kintančią ir palyginti nedidelę kainą. Jų manymu, durpių žaliava turėtų būti laikoma iš dalies atsinaujinančiu šaltiniu. LDA pateiktais duomenimis, Lietuvoje iškasamas durpių kiekis yra faktiškai lygus natūraliam prieaugiui (2 mln. kub. m). K. Kaminsko teigimu, Lietuvoje eksploatuojama tik šiek tiek daugiau kaip 2 proc. durpynų, per tą laiką kiti spėja paaugti.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai prognozuoja, kad kuro durpių vartojimas per ateinančius trejus metus padidės 2,5 karto.

Kauno rajono mero V. Makūno pastebėjimu, Lietuvos durpininkai kasmet sumoka apie 7 mln. gamtos išteklių mokesčių ir dar apie 20 mln. litų kitų mokesčių.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...