captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemdirbiai šaukiasi pagalbos – 20 proc. ūkių atsidūrė ant bankroto slenksčio

Jei Vyriausybė artimiausiu metu neras būdų, kaip padėti Rusijos sankcijų prispaustiems šalies žemdirbiams, apie penktadalis ūkių artimiausiu metu gali bankrutuoti. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas siūlo Vyriausybei palengvinti prievoles ūkininkams, gavusiems Europos Sąjungos paramą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jei Vyriausybė artimiausiu metu neras būdų, kaip padėti Rusijos sankcijų prispaustiems šalies žemdirbiams, apie penktadalis ūkių artimiausiu metu gali bankrutuoti. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas siūlo Vyriausybei palengvinti prievoles ūkininkams, gavusiems Europos Sąjungos paramą.

„Apie 20 procentų ūkininkų, kurie įgyvendino ES remiamus investicinius projektus, yra įsipareigoję penkerius metus nekeisti žemės ūkio veiklos paskirties. Turėtų būti sudaryta galimybė jiems pereiti į kitus žemdirbystės sektorius, nes pienininkystėje ir gyvulininkystėje susidarė kritinė situacija”, – portalui „Agroeta“ sakė A. Stančikas.

Pasak jo, pavyzdžiui, pieno gamintojai pirmą skaudų smūgį patyrė pavasarį, kai pieno supirkimo kainos nukrito nuo 1,20 lito už kilogramą iki 69 centų. A. Stančiko teigimu, vien dėl pavasarinės kainų griūties pieno gamintojai neteko apie 250 mln. litų.

„Rusijos sankcijos dar labiau pablogino investavusiųjų padėtį – supirkimo kainos krito dar labiau, žemdirbiai nebesugeba laikytis įsipareigojimų bankams, kredito unijoms. Prasidėjo grandininė reakcija – žemdirbiams nebereikia jau net naujos žemės ūkio technikos ir apie tai vis garsiau kalba technikos pardavėjai”, – sakė A. Stančikas.

Jo nuomone, Vyriausybė turėtų kreiptis į Europos Komisiją, kad ji padarytų išlygas Lietuvos žemdirbiams ir leistų jiems pereiti į kitas žemės ūkio veiklos sritis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas santūriai komentavo Vyriausybės sprendimą nekompensuoti pieno ir mėsos gamintojams praradimus, patirtus dėl Rusijos sankcijų. „Biudžetas deficitinis, pinigų trūksta ir pensininkams, ir kitoms socialinėms grupėms, bet šiuo atveju Vyriausybė galėjo rasti kitų būdų, kaip palengvinti žemdirbiams naštą, nes dabar Rusijos sankcijos gula ant ūkininkų pečių”, – sakė A. Stančikas.

„Blogai, kad nepritarė. Matyt, jiems nesueina biudžeto galai, artėja euro įvedimas. Tačiau juk turime stabilizavimo fondą, iš kurio galėjo būti skirtos lėšos kompensacijoms”, – A. Stančikui antrino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Pašnekovas nesureikšmino Vyriausybės sprendimo žemdirbiams dar šiemet išmokėti 115 mln. litų tiesioginių išmokų. „Mes dar pavasarį prašėme tuomečio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos paankstinti tiesioginių išmokų mokėjimą. Tuomet žadėta, kad jos bus išmokamos nuo liepos 1 dienos. Dabar sakoma, kad bus išmokėta spalio mėnesį”, – sakė J. Talmantas.

LŪS pirmininkas prognozuoja, kad dėl Rusijos sankcijų daugelis ūkių tiesiog bankrutuos, jei valstybė nepadės amortizuoti praradimų. „Dalis ūkių, suprantama, prisitaikys ir ta stresinė situacija užsitęs 3–5 mėnesius, bet, manau, žmonės prie jos prisitaikys. Juolab kad Baltarusija jau siūlosi steigti bendras įmones ir nori mūsų žemės ūkio produkciją eksportuoti į Rusiją”, – teigė J. Talmantas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close