captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos draudimai – galimybė Baltarusijai

Baltarusija lietuvių maisto produktams gali tapti vartais į Rusiją. Lietuvos ūkininkai, gamintojai ir vežėjai detaliai nagrinėja praėjusią savaitę Rusijos paskelbtą draudimą ir ieško išsigelbėjimo variantų.
Baltarusiai vyksta su europietiškom prekėm į Rusiją 2010 m., AFP/Scanpix nuotr.
Baltarusiai vyksta su europietiškom prekėm į Rusiją 2010 m., AFP/Scanpix nuotr.

Baltarusija lietuvių maisto produktams gali tapti vartais į Rusiją. Lietuvos ūkininkai, gamintojai ir vežėjai detaliai nagrinėja praėjusią savaitę Rusijos paskelbtą draudimą ir ieško išsigelbėjimo variantų.

Rusijos valdžios institucijos supranta, kad produktai vis dėlto gali patekti į jų šalį per Eurazijos muitų sąjungai priklausančias valstybes, pavyzdžiui, Baltarusiją ar Kazachstaną.

Taigi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėdamas su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka sakė, kad tikisi supratingumo. Tačiau neoficialiai Baltarusijoje jau diskutuojama, kad šalyje pradės klestėti nauja verslo šaka – etikečių perklijavimas, o internete jau sklando anekdotas apie baltarusiškas midijas.

Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Vidmantas Verbickas sako kol kas pasiteiravimų iš mūsų šalies verslininkų dėl galimybių aktyviau dirbti Baltarusijoje nesulaukęs, nes šiuo metu atostogauja. Tačiau ankstesnė Rusijos draudimų istorija byloja, kad Baltarusija gali būti aktyvus tarpininkas.

„Tuo metu, kai Rusija buvo įvedusi sankcijas gruziniškam vynui ir mineraliniam vandeniui „Borjomi“, šie produktai į Rusijos rinką patekdavo per Baltarusiją“, – DELFI sakė jis.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažįsta, kad Rusijos draudimas gali atnešti naudos kaimyninei šaliai.

„Tai yra didelė galimybė Baltarusijai, nes pažvelgus į istoriją ir kitoms valstybėms taikytas sankcijas, matome, kad niekada nepavyksta jų visiškai įgyvendinti, visada randama skylių, bandoma apeiti draudimus. Taigi, be abejo, importas iš Europos į Rusiją sumažės, bet ne 100 proc.“, – sakė jis.

Ekonomistas primena Irano atvejį, kai Vakarai buvo sutarę nepirkti šios šalies naftos, tačiau dalį Irano naftos perpardavinėjo Kataras, kuris yra Vakarų sąjungininkas.

„Taigi Baltarusija gali būti Trojos arklys Rusijos kontroliuojamoje Muitų sąjungoje, nes per ją dalis prekių gali patekti į Rusijos parduotuvių lentynas“, – komentavo jis.

Schemos, matyt, jau veikia

To galima pasiekti dviem būdais. Pirmiausiai Baltarusija gali pati padidinti nuosavos produkcijos eksportą, o savo poreikiams importuoti pigesnius maisto produktus iš Lenkijos ir Baltijos šalių

Antrasis būdas yra įžūlesnis – atsivežti lietuviškas ar lenkiškas prekes, pakeisti jų kilmę ir eksportuoti kaip pačios pagamintas.

„Juk gali Baltarusijos įmonė iš lietuvių išsinuomoti tam tikrą įrangą ar net karves ir eksportuoti produktus. Manyčiau, kad schemos jau sukurtos ir pradedamos įgyvendinti“, – svarstė Ž. Mauricas.

Bandymai apeiti Rusijos draudimą pareikalaus papildomų sąnaudų, taip pat ir kyšiams,o už visa tai sumokės Rusijos pirkėjai.

Tačiau, kita vertus, anot ekonomisto, jeigu abipusės sankcijos pradės veikti visu pajėgumu ir paveiks Rusijos, Baltijos šalių ir Lenkijos ekonomikas, Baltarusijos ekonomika taip pat gali nukentėti.

„Baltarusija yra labai priklausoma nuo maisto produktų eksporto, jeigu sankcijos apsiribos maisto produktais, Baltarusijai bus gerai. Tačiau jei bus paliesti kiti sektoriai, mažės transporto srautai tarp Rusijos ir Europos, tokiu atveju ji nukentės labiau nei gaus naudos“, – teigė Ž. Mauricas.

Blogiausios scenarijaus išsipildymo atveju, jei embargas galiotų visus metus, banko ekonomistai Lietuvai prognozuoja praradimus iki 0,8 proc. BVP. Valstybinės institucijos prognozuoja, kad praradimai gali sudaryti 0,4 proc.

Pasak Ž. Maurico, dabar mažai kas tiki, kad draudimas galios visus metus, todėl labiau tikėtinas BVP praradimų scenarijus yra kelios dešimtosios procento.

Gal pienas praslys?

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pripažįsta, kad kol kas tiek gamintojai, tiek ūkininkai nagrinėja Rusijos draudimą ir svarsto apie galimybes prasisprausti į šią rinką.

„Jeigu kalbėtume apie mėsą, tai buliai galėtų būti vežami kaip veisliniai galvijai arba gyvi buliai skerdimui Rusijoje. Tačiau dar anksčiau Rusija yra uždraudusi įvežti bet kokią jautieną, reikėtų sutarti dėl sąlygų pakeitimo “, – DELFI kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, Rusijos vartotojai nesidžiaugia tokiais šalies Vyriausybės sprendimais, nes jie supranta, kad ir taip aukštos maisto produktų kainos dar labiau kils.

Ypač dramatiška situacija turėtų būti Kaliningrado srityje, nes ji pasigamina tik iki 20 proc. reikiamų produktų, visa kita yra importuojama iš Europos šalių.

Be to, su didelėmis problemos gali susidurti Rusijos maisto perdirbimo įmonės, kurios žaliavą perka iš Europos.

„Pieninių jie turi, kurios yra gana modernios, tačiau jie neturi žaliavos. Dar reikia detaliau paanalizuoti draudimą, tačiau dabar atrodo, kad žaliavinį pieną galima vežti į Rusiją. Draudimas nustatytas pienui ir jo produktams, reikia paanalizuoti, galbūt turima omenyje vartojimui paruoštą pieną, o ne žaliavinį. Taigi Baltijos šalys galėtų šią produkciją eksportuoti į Rusiją“, – svarstė jis.

A. Stančiko nuomone, reikėtų valstybės institucijų įsikišimo, kad būtų išsaugotos tam tikrų sektorių gamybos apimtys. Pavyzdžiui, valstybė galėtų vykdyti intervencinius ilgai negendančių maisto produktų pirkimus – nupirkti juos ir dėti į sandėlius. Apie tokią galimybę pirmadienį prabilo ir į pasitarimą susitikę ministrai.

„Galima būtų nupirkti ir į sandėliuoti pieno miltus, sviestą, sūrį. Juos nupirkus galima būtų ieškoti kitų rinkų, kuriose galima būtų juos realizuoti“, – teigė pašnekovas.

Jis įsitikinęs, kad valstybė turėtų rūpintis ir vietos rinkos apsauga: riboti prekybininkų maržas, mažinti pridėtinės vertės mokestį kai kuriems maisto produktams.

„Nuo sienos grįžta ne tik lietuviški, bet ir lenkiški produktai, kurie važiuoja į mūsų prekybos centrus. Gamintojai juos atiduoda labai pigiai, taigi vartotojui siūlomas pigesnis produktas, kuris gali išstumti mūsų gamintojus“, – sakė A. Stančikas.

Anuliuoja užsakymus

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sakė, kad iki pirmadienio buvo grąžinta 16 vilkikų. Tačiau didesne bėda įvardijama ne grąžinami vilkikai, bet anuliuojami užsakymai.

„Tai mus labiausiai neramina, nes tai rodo išėjusio įsakymo mastą. Tikslių skaičių, kiek anuliuota suplanuotų išvežimų, neturime, bet kai kurios įmonės, kurios specializuojasi gabenimuose šaldytuvais, praneša, kad anuliuota iki 50 proc. visų užsakymų. Situacija sudėtinga“, – DELFI kalbėjo A. Kondrusevičius.

Pašnekovas pripažįsta, kad į kitas Muitų sąjungos šalis maisto produktai keliauja be trukdžių.

Baltarusijos situacija

Ž. Mauricas sako, kad šiuo metu Baltarusijos ekonomika šiek tiek stabilizuojasi. Per metus Baltarusijos rublis nuvertėjo maždaug 20 proc., šiuo metu jo kursas laikosi stabiliai.

Šiemet šaliai prognozuojamas maždaug 2 proc. BVP augimas.

„Šiuo metu Baltarusijos ekonomika išgyvena laikinos santykinės ramybės laikotarpį iki kitos devalvacijos. Metus ar dvejus nesitikima valiutos nuvertėjimo. Tačiau šaliai prognozuojamas mažas augimas, nes ji yra labai priklausoma nuo Rusijos ekonomikos“, – komentavo ekonomistas.

DELFI primena, kad rugpjūčio 7 d. Rusija metams numatė draudimą iš Europos Sąjungos ir kitų jai sankcijas taikančių šalių importuoti maisto produktus: mėsą, žuvį, pieną, daržoves, vaisius, dešras, sūrius ir pan.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...