captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl Rusijos embargo verslininkai tikisi valstybės paramos

Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno. Verslininkai tikisi valstybės paramos, tačiau ekonomistai primena, kad finansinės galimybės ribotos – biudžetas vis dar deficitinis, o didelių vilčių, kad didelės kompensacijos ar subsidijos bus skiriamos šiems tikslams,  nevertėtų turėti, nes paveiktos – visos Europos Sąjungos šalys.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno. Verslininkai tikisi valstybės paramos, tačiau ekonomistai primena, kad finansinės galimybės ribotos – biudžetas vis dar deficitinis, o didelių vilčių, kad didelės kompensacijos ar subsidijos bus skiriamos šiems tikslams,  nevertėtų turėti, nes paveiktos – visos Europos Sąjungos šalys.

Šiandien tuščios parduotuvių lentynos vėl gali tapti realybe, Rusijos tautos beveik garbinamam prezidentui V. Putinui uždraudus importą iš šalių, pritarusių griežtoms sankcijoms. Maždaug trečdalis maisto Rusijoje importuojama, didmiesčiuose – net iki dviejų trečdalių, todėl internete jau patys rusai šaiposi, kad maistas – CŽV išradimas, o jo gausa parduotuvėse buvo didžiausia geopolitinė XX a. katastrofa. 

Ironiškai į Rusijos prezidento V. Putino žingsnius žiūri ir vakarų žiniasklaida, sprendimą uždrausti užsienietišką maisto produkciją vadindama „sankcijomis prieš save“. Juk kai Vakarai įveda sankcijas – jie uždraudžia parduoti tam tikras savo prekes Rusijoje. Rusijos atsakas, uždrausti vakarietiškas prekes, tai sankcijos prieš save. 

Tačiau jau dabar aišku, kad nuostolių patirs visi, daugiausia – Europos šalys. Pernykščiais eksporto į Rusiją duomenimis, labiausiai nukentės Norvegija, ypač smuks lašišų eksportas, galvos skausmo turės Lenkija, kaip didžiausia vaisių eksportuotoja.

Lietuvos nuostoliai vertinami kaip didžiausi iš trijų Baltijos šalių ir didesni negu tokių Rusijos prekybos partnerių, kaip Italija, Grakija ir Švedija.

Įvertinti nuostolius dar reikia laiko 

Diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno. Spėjama, didesnių bankrotų nebus, tačiau gamintojai baiminasi – mažėjant eksportui gali tekti atleisti dalį žmonių, ypač dirbančių transporto ar logistikos įmonėse.

„Tikiuosi, kad iškrausiu ir viskas bus tvarkoj, bet ateity firma planuoja dirbti tik Europoj, nes dirbam su vaisiais iš italų. Ir gerai, kuo greičiau baigsim su rusais prekiaut, tuo geriau“, – kalba vairuotojas. 

Prie Rusijos draudimų jau pripratę vežėjai sako, kad nuostolių tikrai neišvengs, nes iki šiol trečdalį į Rusija vežamų krovinių sudarė maisto produktai. Kas aštuntas lietuviškas vilkikas veža ne mūsų šalies produkciją. Rusijos draudimas palies ir kitus Europos vežėjus, todėl verslas skaičiuoja, kad prireiks dviejų savaičių padėčiai įvertinti.

„Didžiausias nepatogumas bus toms įmonėms, kurios jau pasikrovę ir išvažiavę. Jų scenarijus bus liūdniausias. Apskritai, nematome labai didelės tragedijos, didelių nuostolių. Tikimės mūsų vyriausybės, politikų pagalbos, susiklausymo, nes svarbu sukoordinuoti esamos situacijos veiksmus“, – teigia Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Julius Misiūnas. 

Lengvu chaosu situaciją apibūdina ir daržovių bei vaisų eksportuotojai. Kol kas didžia problema – kur dėti Rusijai skirtas prekes esančias sandėliuose ar jau keliaujančias į Rusiją. Į Rusija daugiausia vežamos morkos, svogūnai, o per metus ši šalis tokios produkcijos nuperka už maždaug 1 mlrd. Lt.

„Mašinos pakrautos, jas reikia realizuoti, todėl dabar. kol viskas susitvarkys, bus 2-3 dienų chaosas. Kitą savaitę jau bus galima ramiai žiūrėti, kaip persiorentuoti“, – mano „Augma“ vadovas Edmundas Žižys.

„Problema – sandėliavimas, ne visi ūkininkai turi kur daržoves padėti. Kitas klausimas – kainos, galima prognozuoti, kad bus tam tikras perteklius, kainos kris, bet kaip bus prekybos tinkluose, ar prekybininkai pasinaudos situacija ir antkainio nemažins, sunku pasakyti“, – svarsto Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos prezidentė Laimutė Grybauskaitė.

Rusijai nuo metų pradžios dėl kiaulių maro uždraudus įvežti kiaulieną, Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės turėjo mažinti pajėgumus, kai kurios – net iki 60 proc., o kas mėnesį netenka po maždaug 14 mln. litų. Dabar nauja problema – kur dėti jautieną, kurios eksportas į Rusiją sudarė ketvirtadalį produkcijos.

„Pramonei bus sunku, negalėsime apkrauti savęs, tačiau labiausiai palies žemės ūkį, nes galvijai auginami 2-3 metus. Reiškia, žmonės negaus pajamų ir nesiims auginti ir neturėsime žaliavų ateityje“, – mano Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Be valstybės paramos neapsieis

Kadaise Rusijos vadovų girtų lietuviškų pieno produktų taip pat mažiausiai metus nebus ant eilinių rusų stalo. Pieno gamintojai, metų pabaigoje jau patyrę kas yra Rusijos embargas, kai Rusija buvo uždraudusi keturių didžiausių Lietuvos bendrovių produktų importą, šįkart sako – be valstybės paramos jie neapsieis. Kitaip Rusijos sprendimus pajus ir Lietuvos ūkininkai, nes teks mažinti pieno supirkimo kainas.

„Priklausys nuo to, kokias turėsime garantijas. Tai atsilieps visiems. Jei bus palaikomas pieno sektorius, bus palaikomas intervencinis pirkimas, bus skirtos sumos, tada gal atsilieps kitaip“, – kalba „Pieno žvaigždės“ komercijos direktorius Eugenijus Budreika.

„Tik nedėkime didelių vilčių, kad didelės kompensacijos ar subsidijos bus skiriamos šiems tikslams, nes paveiktos yra visos Europos Sąjungos šalys“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Ekonomistai primena, kad finansinės galimybės ribotos – biudžetas vis dar deficitinis, jį slegia pažadai atkurti ir net didinti mažiausias pensijas. Todėl gelbėti kai kuriuos sektorius gali būti per didelė našta. Ekonomistai mato vieną išeitį – ieškoti paramos ES. Lietuva turi finansinės pagalbos šaltinį – 200 mln. litų europinių lėšų fondą, skirtą eksportui skatinti.

„Tai nėra milžiniški pinigai. Jeigu pažiūrėtume, kokias prekes uždraudė, tai tokių buvo eksportuota už 9 mlrd litų. ES kontekste tai – centai. Padaryti tai nesunku, bet retai būna, kad verslo patirti nuostoliai būtų kompensuojami“, – sako „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekspertai pripažįsta, kad suskaičiuoti Rusijos ekonominio karo su puse pasaulio padarinius – neįmanoma. Kaip neįmanoma nuspėti, ar Rusija apsiribos tik maisto produktų sankcijų paketu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...