captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl valdžios aplaidumo Lietuvos galvijų augintojams sankcijos smogs skaudžiau

Ketvirtadienį Rusija paskelbė draudžiamų įvežti maisto produktų sąrašą. Iš Europos Sąjungos (ES) valstybių ir JAV nebus galima įvežti jokios žemės ūkio produkcijos. Draudimas negalios tik fiziniams asmenims. Lietuvos ekonomistai teigia, kad Europos Sąjungos laukia perprodukcijos laikotarpis. Mėsos perdirbėjai piktinasi, kad dėl itin lėto valstybės biurokratinio aparato ir nesuprantamų įstatymų gaminius vežti į Azijos šalis ar kitas dideles rinkas jie negali net teoriškai – nėra suderintų eksporto sertifikatų, šalyje draudžiamas ritualinis skerdimas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ketvirtadienį Rusija paskelbė draudžiamų įvežti maisto produktų sąrašą. Iš Europos Sąjungos (ES) valstybių ir JAV nebus galima įvežti jokios žemės ūkio produkcijos. Draudimas negalios tik fiziniams asmenims. Lietuvos ekonomistai teigia, kad Europos Sąjungos laukia perprodukcijos laikotarpis. Mėsos perdirbėjai piktinasi, kad dėl itin lėto valstybės biurokratinio aparato ir nesuprantamų įstatymų gaminius vežti į Azijos šalis ar kitas dideles rinkas jie negali net teoriškai – nėra suderintų eksporto sertifikatų, šalyje draudžiamas ritualinis skerdimas.

Būsimus nuostolius skaičiuoja ir daržovių augintojai. Jie prognozuoja pigesnės produkcijos antplūdį iš kaimyninių šalių bei tikisi valstybės paramos skatinant vidaus vartojimą.

Maisto kainos kris

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min.lt teigę, kad Rusijos sankcijos apima visą ekonominį sektorių ir nukreiptos prieš praktiškai visą Vakarų pasaulį, todėl trumpuoju laikotarpiu gamintojai susidurs su perprodukcijos problema. Greitai surasti alternatyvių rinkų greičiausiai nepavyks, nes jų ieškos ne tik Lietuva ar Lenkija, bet ir kitos valstybės.

„Galime tikėtis trumpalaikių akcijų, kuriomis bus bandoma mažinti kainą ir didinti vartojimą. Ilguoju laikotarpiu gali būti taip, kad neradus alternatyvių rinkų bus sumažinta gamyba. Tai darys ilgalaikį neigiamą poveikį ekonomikai. Pažvelgus į finansų rinkas matosi, kad to labiausiai ir baiminasi investuotojai“, – sakė jis.

Pasak ekonomisto, jei ribojimai truks vienerius metus, Lietuva tai pajaus ne tik dėl prarastos antros pagal dydį eksporto rinkos, bet ir todėl, kad kitos ES valstybės negalėdamos savo produkcijos parduoti Rusijai patirs sunkumų.

Rusiją grįžta į deficito laikus

Paklaustas, ar į mūsų šalį neplūstels pigesnė užsienio produkcija Ž. Mauricas atsakė, kad Lietuva yra maža rinka, todėl tokia tikimybė nėra didelė: „Šiuo atveju tai mus gelbsti. Intensyvesnė kova vyks dėl didesnių rinkų. Taip pat bus ieškoma kelių apeiti sankcijas. Pavyzdžiui, gali būti, kad mes eksportuosime į Azerbaidžaną, o šis produkciją veš į Rusiją. Gali būti, kad į Rusiją eksportuos ir muitų sąjungos valstybės, pavyzdžiui Baltarusija, o  jos savo prekių trūkumą papildys importu iš Vakarų valstybių.“

Ekonomistas pabrėžė, kad ir patys Rusijos valdžios atstovai, ir analitikai pripažįsta, kad ši šalis nėra pajėgi užpildyti atsiradusį trūkumą savo pagaminta produkcija. „Per metus tiek padidinti savo gamybą būtų stebuklas. Nei obelys, nei karvės per metus neužauga. O dar reikia paruošti projektus, gauti finansavimą, sutvarkyti infrastruktūrą. Jei tai būtų įmanoma, reiktų klausti, kodėl Rusija to iki šiol nepadarė? Tai dešimtmečių planai“, – nurodė jis.

Pasak pašnekovo, Rusija gali nebent pakeisti importo rinkas. Tam reiktų pakeisti logistikos grandinę, sudaryti naujas sutartis. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Rusijoje atsiras kai kurių prekių deficitas.

Problemos galvijų augintojams

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius 15min.lt teigė, kas su panašiomis problemomis jau susidūrė kiaulių augintojai. „Mes galime pažvelgti į kiaulienos gaminių rinką. Jų į Rusiją iš visos ES negalima vežti jau nuo Naujųjų metų. Pradžioje supirkimo kaina kiek pakrito, bet dabar ji atsistatė. Drastiškų pasikeitimų kiaulininkystės sektoriuje nepastebėjome“, – sakė jis.

Pasak E.Mackevičiaus, galvijininkystės problemos gali būti didesnės. Lietuvoje galvijų kaina žemesnė, nei kitose ES šalyse. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl šią mėsą galėjome vežti į Rytų šalis. Eksporto draudimas sukels problemų, nes šią mėsą Lietuvos augintojai turės parduoti ES vidaus rinkoje.

„Panaši situacija buvo prieš metus liepą, kai buvo uždraustas ir jautienos eksportas iš ES į Rusiją. Supirkimo kaina krito. Reikia prisiminti, kad galutinis grandinėje yra žemdirbys, kuris augina galviją. Jeigu jo pajamos stipriai nukris, jam galvijus gali tiesiog neapsimokėti auginti“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Nesutvarkyti formalumai

Į Rusiją Lietuva eksportavo ne geriausią jautieną. Tai buvo daugiau pieninės veislės, kurių Lietuvoje yra apie 80 proc. Paklaustas, ar Lietuva negali bandyti apeiti Vladimiro Putino draudimų parduodama prekes tokioms šalims kaip Baltarusija ar Azerbaidžanas, kurios galėtų reeksportuoti į Rusiją, E.Mackevičius optimizmui pagrindo nerado.

„Baltarusija yra Muitų sąjungos šalis, todėl Rusija greičiausiai įpareigos ją laikytis tų pačių reikalavimų, kad reeksportas nebūtų galimas.

Lietuva atsiduria labai prastoje situacijoje lyginant su kitomis ES šalimis, nes mes neturime suderintų eksporto sertifikatų, nėra jokio įdirbio. Komerciškai eksportas į naujas rinkas būtų įmanomas, tačiau tai nėra įmanoma juridiškai. Lenkai galės greitai persiorientuoti į Kiniją, JAV, kitas šalis, o mes ne tik kad neturime reikiamos įstatyminės bazės, bet ir patys priėmėme varžančius įstatymus“, – sakė jis.

Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį į dar vieną mėsos augintojų ir perdirbėjų problemą – Lietuvoje galioja įstatymas draudžiantis ritualinius skerdimus. „Azerbaidžanas, Saudo Arabija, Iranas reikalauja, kad skerdimas būtų atliekamas be svaiginimo. Iš trečiųjų šalių realiai turime tik vieną eksporto rinką – muitų sąjungos. Kitos šalys yra arba per mažos ir nepakankamai mokios, arba su jomis nėra sutvarkyti dokumentai“, – sakė E. Mackevičius.

Pasak jo, šiuo metu itin aktualūs klausimai užstrigę valdininkų koridoriuose. „Nuo pavasario mūsų asociaciją kelia šį klausimą ir sako, kad būtinai reikia rasti alternatyvą. Darbo grupė sukurta prie Žemės ūkio ministerijos, bet kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. Seimas turi nedelsiant keisti įstatymus, turi pasijungti Užsienio reikalų ministerija, tada mes iš šios situacijos galime išeiti su mažiausiomis netektimis“, – teigė pašnekovas.

Nuostolių neišvengs

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė 15min.lt teigė, kad Rusijos sankcijos yra didelė problema. „Tikrai taip nėra, kad mes suvartotume viską, ką užauginame. Eksportuodavome į užsienį, todėl kad vidaus rinkoje buvo perteklinės produkcijos. Draudimai bus problema visai ES, todėl augintojai iš visų šalių turės ieškoti naujų rinkų savo produkcijai. Jau nekalbant apie kaimyninę Lenkiją. Jos maisto produkcija Lietuvos turguose ir taip visada buvo pigesnė. Problema didelė“, – sakė ji.

Pasak Z. Cironkienės, reikia ieškoti kaip padidinti vidaus vartojimą: „Galbūt, daržovių augintojams būtų galima padėti per viešuosius pirkimus. Negalime sakyti, kad nukentės tik daržovių augintojai. Nukentės ir ūkiuose dirbantys darbininkai, nebus surinkti mokesčiai.“

Paklausta, koks Lietuvos daržovių eksporto mastas. Z. Cironkienė teigė, kad viskas priklauso nuo to, su kuo liginti: „Jei mes lygintumėmės su tokiomis šalimis kaip Lenkija, tai mūsų daržovių eksportas bus menkas. Pavyzdžiui, bulvių išveždavome iki 26 tūkst. tonų, bet ūkiams, kurie daržoves augindavo eksportui į Rusijos rinką, nuostoliai bus labai dideli. O tokiems ūkiams dirbdavo dar kokie trys aplinkiniai kaimai. Visi šį draudimą pajus labai skausmingai.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...